eksperimeñtas (lot. experimentum – mėginimas, bandymas), mokslinis bandymas – reiškinio arba objekto tikslingas tyrimas jo savybėms, priklausomybei nuo sąlygų ir išorinių poveikių nustatyti; vienas pagrindinių mokslinių metodų. Leidžia gauti naujus mokslo duomenis, patikrinti teorines prielaidas, hipotezes.
Labai tikslūs eksperimentai atliekami naudojantis sudėtingais, unikaliais prietaisais, duomenys registruojami ir apdorojami automatizuotu būdu, eksperimentus rengia ir jų vykdymui vadovauja mokslininkai.
Naudojimas
Eksperimentas daugiausia naudojamas gamtos moksluose (fizikoje, chemijoje ir kituose), taip pat technikoje, medicinoje.
Etapai
Eksperimento pagrindiniai etapai: planavimas, tinkamos įrangos parengimas, rezultatų gavimas, jų apdorojimas ir paklaidų įvertinimas.
Rūšys
Eksperimento rūšys: modelinis (tiriamas objektas pakeičiamas jo modeliu), skaičiavimo (reiškinys aprašomas matematinėmis lygtimis, kurias sprendžiant tiriamos jo savybės), įsivaizduojamasis arba mintinis eksperimentas (atliekamas jo eigos loginis nagrinėjimas).
Istorija
Kai kurie paprasti eksperimentai buvo atliekami dar antikos laikais (Archimedo, Klaudijo Ptolemajo ir kitų mokslininkų, dirbusių Aleksandrijos muziejuje, darbai). Gamtos moksluose šis metodas labiau paplito 17–18 amžiuje. Eksperimento idėją fizikoje iškėlė ir pagrindė G. Galilei, chemijoje – R. Boyle’is. Eksperimentinio mokslo pradininku laikomas anglų filosofas F. Baconas.
1778