ekspòrtas (lot. exporto – išvežu), prekių, paslaugų, technologijų, kapitalo, vertybinių popierių, valiutos ir kitų vertybių išvežimas į užsienį siekiant realizuoti užsienio rinkose. Eksportas yra šalies užsienio prekybos dalis, sudaro importo materialines prielaidas, kadangi eksporto pajamos yra importo apmokėjimo lėšų pagrindinis šaltinis. Eksporto ypatinga atmaina – reeksportas. Materialinių vertybių išvežimo struktūra (vadinamasis matomasis eksportas) susijusi su šalies ekonomikos struktūros ypatybėmis, šalies vieta tarptautiniame darbo pasidalijime. Pajamos, gautos iš krovinių pervežimo, tarpininkavimo operacijų, turizmo, užsienio klientams suteiktų bankų, draudimo, konsultavimo paslaugų, patentų, autorinių teisių, programinės įrangos pardavimo ir kitų paslaugų, sudaro nematomąjį eksportą. Į eksportą neįtraukiama: piniginis auksas, cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, banknotai ir monetos, laikinai išvežamos prekės (pvz., nekomercinėms parodoms skirtos prekės, tara ir prekių pavyzdžiai, žiniasklaidos, kultūros, švietimo, medicinos darbuotojų, sportininkų profesinė įranga, keleivių asmeniniai daiktai), tranzitu gabenamos prekės, šalyje registruotiems laivams ir lėktuvams tiekiamos atsargos ir kita. Skatindama eksportą valstybė taiko įvairias valstybinio subsidijavimo formas (eksporto premijas, sumokėtų muitų grąžinimą, mokesčių lengvatas, finansinę paramą eksportuojančioms ūkio šakoms), eksportą kredituoja. Eksportas ribojamas dažniausiai siekiant politinių tikslų (pvz., per karą kuriai nors šaliai darant spaudimą) – skelbiamas prekybos su konkrečiomis šalimis embargas, įvedamos eksporto licencijos (leidimai eksportuoti), kvotos (per tam tikrą laikotarpį eksportuojamų prekių didžiausias kiekis) ir muitai. Kai kurių prekių eksportas kartais ribojamas (licencijomis, kvotomis, muitais) dėl ekonominių (pvz., jei tos prekės svarbios šalies ekonomikai; Lietuvoje tokias prekes nurodo Strateginių prekių kontrolės įstatymas (1995, nauja redakcija 2012)) arba ekologinių (pvz., jei dėl tų prekių eksporto gresia retų gyvūnų ar augalų išnykimas) priežasčių. Ekonomiškai stiprios šalys eksporto muitus taiko labai retai (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucija net draudžia juos taikyti), nes dėl muitų neskatinamas eksportas, pabrangusios eksportuojamos prekės mažina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. 1 lentelėje parodytos Europos Sąjungos šalių eksporto apimtys 2001.
1
*Eurostat duomenys
**į Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją
***į Bulgariją, Čekiją, Estiją, Kiprą, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Maltą, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją, Turkiją, Vengriją
LIETUVOS teritorijoje ikivalstybiniu laikotarpiu jau buvo prekiaujama su slavų, Skandinavijos kraštais, Bizantija, Romos valstybe. Iš ten atgabentos prekės (sidabro, vario, geležies gaminiai) buvo mainomos į kailius, vašką, gintarą, gyvulius. 15 a. Lietuvos prekių eksporto centrais tapo Dancigas ir Karaliaučius. 15–16 a. daugiausia buvo išvežama miško medžiagos ir jos produktų (pelenų, deguto, dervos), kailių, vaško, nuo 16 a. pradžios – grūdų, nuo 17 a. – linų. 17 a. viduryje–18 a. pradžioje dėl karų ir maro sumažėjo prekyba, beveik nustota eksportuoti grūdus. 18 a. antroje pusėje didėjant žemės ūkio produktų paklausai Vakarų Europoje, pradėjo didėti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės eksportas. 17 a. pabaigoje linai ir kanapės sudarė apie 1/3, grūdai ir sėmenys – t. p. apie 1/3, miško medžiaga – apie 1/4 bendro eksporto. 19 a. pabaigoje Europos rinkose nukritus grūdų kainoms ir Vokietijai įvedus muitus Rusijos grūdams, Lietuvoje buvo auginama mažiau javų, sumažėjo grūdų eksportas. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje daugiausia eksportuota per Klaipėdos uostą (į Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Prancūziją, Vokietiją), svarbiausia prekė – miško medžiaga, vis daugiau buvo vežama linų pluošto, odų, riebalų ir kitų žemės ūkio produktų. Nutiesus geležinkelius žemės ūkio produktai buvo išvežami į Sankt Peterburgą, Rygą, Vokietiją. 1920–39 Lietuva prekiavo su apie 50 valstybių, vyriausybė skatino eksportą. Lietuvos užsienio prekybos balansas beveik kasmet buvo teigiamas. Daugiausia buvo eksportuojama žemės ūkio produktų (gyvuliai, mėsa, kiaušiniai, sviestas, grūdai, linai, dobilų sėklos), miško medžiagos (2–3 lentelės). 1929–39 gyvuliai sudarė vidutiniškai 13,5 %, maisto produktai – 45,7 %, žaliavos ir pusfabrikačiai – 36,2 %, gatavi gaminiai – 4,6 % bendro Lietuvos eksporto. Pvz., 1937 eksportuota 137 670 kiaulių (už 16,3 mln. Lt), 15 058 tonos (t) sviesto (už 41,4 mln. Lt), 16 087 t linų (už 24 mln. Lt), 282 292 t miško medžiagos (už 29,5 mln. Lt). Šiuos produktus supirkdavo, apdirbdavo ir eksportuodavo akcinė bendrovė Maistas, kooperatyvų sąjungos Pienocentras, Lietūkis. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos eksportas buvo sudėtinė SSRS eksporto dalis (eksportu nebuvo laikoma prekės, išvežamos į buvusią SSRS). Lietuvos eksporto apimtis buvo nustatoma ir vykdoma pagal bendrus valstybinius ir respublikinius tam tikrų prekių poreikius. Daugiausia prekių buvo eksportuojama pagal SSRS užsienio prekybos ministerijos sąjunginių užsienio prekybos susivienijimų sutartis, kartais – pagal savarankiškus Lietuvos eksporto ir importo sandorius (naudojant papildomus prekių išteklius). Iki 7 dešimtmečio eksportuota nedaug, daugiausia gyvulininkystės produktų, pvz., 1960 mėsos ir pieno produktai sudarė 90,2 %, kitos maisto prekės – 4,3 %, mašinų gamybos ir metalo apdirbimo įmonių gaminiai – 1,8 % bendro Lietuvos eksporto. Pradėjus sparčiau plėtotis pramonei eksportas didėjo (palyginti su 1961–65, eksportas 1976–80 padidėjo 3,6 karto, 1981–85 – 4,2 karto), pakito eksporto šakinė struktūra (4 lentelė). Daugiau buvo eksportuojama produkcijos, kuriai pagaminti reikėjo labai kvalifikuoto darbo ir aukštų technologijų (metalo pjovimo staklių, instrumentų, elektros skaitiklių, televizorių, dviračių, žemės ūkio mašinų, buitinės chemijos ir kitos). 1959 eksportuota į 32, 1969 – į 74, 1982 – į 92, 1984 – į 99 šalis. Atkūrus nepriklausomybę sutriko daug buvusių užsienio prekybos ryšių, eksporto apimtys iki 10 dešimtmečio vidurio mažėjo (5 lentelė). Vyriausybė liberalizavo užsienio prekybą, pasirašė laisvosios prekybos sutartis su įvairiomis šalimis, skatino gamybą eksportui. 1994 pabaigoje panaikinti eksporto muitai (laikinai buvo apribotas neišdirbtų odų, padarinės medienos ir kai kurių kitų pagrindinių žaliavų eksportas). 1990–94 eksporto svarbiausia produkcija – elektros energija (1990 – 11 975 mln. kilovatvalandžių, 1994 – tik 507 mln. kilovatvalandžių), mineralinės trąšos (atitinkamai – 177,9 ir 245,3 tūkst. t), metalo pjovimo staklės (7995 ir 503 vienetai), cementas (1130 ir 368 tūkst. t), mėsa ir jos gaminiai (140,2 ir 25,5 tūkst. t), pienas ir jo produktai (1175,0 ir 363,2 tūkst. t), trikotažo gaminiai (22,1 ir 14,4 mln. vienetų). 1990–94 daugiausia buvo eksportuojama į buvusią SSRS, pvz., 1993 – 57,1 %, 1994 – 46,7 % bendro eksporto (į Rusiją – 28,2 % bendro eksporto). Vėliau didėjo eksportas į Europos Sąjungos šalis: 1993 sudarė 17,8 %, 1994 – 26,1 %, 1996 – 32,9 %, 1998 – 38,0 %, 2000 – 47,9 %, 2002 – 48,4 % bendro eksporto ir mažėjo eksportas į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis: 1993 – 62,6 %, 1994 – 48,6 %, 1996 – 45,4 %, 1998 – 35,7 %, 2000 – 16,3 %, 2002 – 19,2 % bendro Lietuvos eksporto. Lietuvos eksporto struktūra pagal šalis 1996–2002 parodyta 6 lentelėje. Eksportas į Estiją ir Latviją 2002 sudarė 13,4 %, į Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančias šalis (Bulgariją, Čekiją, Lenkiją, Slovakiją, Slovėniją, Rumuniją, Vengriją) – 4,8 %, į Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją) – 4,1 % bendro Lietuvos eksporto. Daugiausia eksportuota mineralinių produktų, transporto priemonių ir įrenginių, tekstilės medžiagų ir dirbinių, mašinų ir mechaninių bei elektrinių įrenginių, chemijos pramonės ir jos šakų produkcijos (7 lentelė). Lietuvos kilmę turinčių prekių eksportuota už daugiau kaip 15,5 mlrd. Lt (76,5 % bendro eksporto), iš jų daugiausia į Europos Sąjungą (57,2 %), Estiją ir Latviją (12,5 %), Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (10,2 %). Daugiausia 2001 eksportavusios Lietuvos bendrovės parodytos 8 lentelėje.
2
*Centralinio statistikos biuro duomenys
3
*Centralinio statistikos biuro duomenys
4
*Centrinės statistikos valdybos duomenys
5
*Lietuvos statistikos departamento duomenys
6
*Lietuvos statistikos departamento duomenys
7
*Lietuvos statistikos departamento duomenys
8
*Verslo žinių duomenys