ekspresionzmas mùzikoje.
Susiklostymas
Ekspresionizmo elementų atsirado 19 a. pabaigoje R. Wagnerio, R. Strausso, M. Regerio, A. Brucknerio ir ypač G. Mahlerio kūriniuose. Kaip savarankiška srovė ekspresionizmas susiklostė 20 a. pradžioje. Labiausiai pasireiškė Vienos naujosios mokyklos kūrėjų A. Schönbergo, A. Bergo ir A. von Weberno kūriniuose.
Žymesni kūriniai, būdingi bruožai
Kompozitorių ekspresionistų kūrybai būdinga polinkis į erotiką, į perdėtas, kai kada patologines, emocijas, pesimizmą, mistiką (F. Schrekerio opera Tolimas skambesys 1901–10, A. Schönbergo opera Laimingoji ranka 1913), radikalųjį subjektyvizmą, psichines būsenas (A. Bergo opera Vocekas, 1914–21). Kūriniuose atskleidžiama vienatvės prislėgto žmogaus pasąmonės srautas, jo konfliktas su socialine ir buitine aplinka, pasitraukimas į mistikos ir ekstazės pasaulį (A. Skriabino Ekstazės poema 1907).
Raiškos priemonės
Reiškiama ypatingomis muzikos kalbos priemonėmis: laisvu ir organizuotu atonalumu, laisva ritmine struktūra, laisva forma; skaidomi konstruktyvieji muzikos kalbos elementai (iškeliamas sąskambio autonomiškumas), sukurta ir plačiai vartota dodekafonija, atsirado aleatorikos ir sonorizmo elementų. Muzikinėje dramoje emocijos ir psichologinės būsenos buvo reiškiamos nervinga melodeklamacine melodika, trapia ritmika, muzikos dinamikos amplitudė svyravo nuo vos girdimo šnabždesio iki šaižaus riksmo, atsirado naujos melodeklamacijos formos – Sprechstimme (vokiečių k. kalbantis balsas) ir Sprechgesang (vokiečių k. kalbamasis dainavimas). Ekspresionizmas muzikoje gyvavo iki 20 a. 3 dešimtmečio, tačiau apraiškų būta ir vėliau (C. E. Iveso, H. Cowellio, B. Bartóko, K. Szymanowskio muzikos kūriniuose).
Ekspresionizmas Lietuvos muzikoje
Lietuvių muzikoje ekspresionizmui raiškos priemonėmis artimi vėlyvieji M. K. Čiurlionio preliudai fortepijonui, kai kurie V. Bacevičiaus, J. Kačinsko, E. Balsio, J. Juzeliūno, V. Jurgučio, F. R. Bajoro, V. Bartulio, A. Martinaičio kūriniai.
L: Th. Adorno Philosophie der neuen Musik Tübingen 1949; H. Erpf Vom Wesen der neuen Musik Stuttgart 1949; K. H. Wörner Musik der Gegenwart Mainz 1949; L. Rognoni Wiedeńska szkoła muzyczna. Ekspresjonizm i dodekafonia Kraków 1979.
1915