ekspresionizmo architektūra
observatorija, vadinamasis A. Einsteino bokštas, Potsdame (1921–24, architektas E. Mendelsohnas)
ekspresionzmo architektūrà reiškėsi 20 a. 2–4 dešimtmetyje. Siekta statiniams suteikti veržlumo, emocingumo, romantiškumo bruožų pabrėžiant ne jų funkcinę ar konstrukcinę logiką, bet įspūdingą raišką. Priešingai tuo metu plitusiam funkcionalizmui (plėtota masinė pramoninė statyba) kurti individualūs, unikalūs projektai, atspindintys kūrėjo ir užsakovo subjektyvią estetinę sampratą bei meninį skonį. Pastatai dažniausiai buvo sudėtingo, netaisyklingo plano, aptakių, laužytų, kartais skulptūriškų architektūrinių formų, kreivų linijų, raiškaus architektūrinio tūrių išdėstymo, su šviesos efektais. Būdingiausias statinys: observatorija, vadinamasis A. Einsteino bokštas Potsdame (architektas E. Mendelsohnas, 1921–24). Po II pasaulinio karo reiškėsi ekspresionizmo atmaina – neoekspresionizmas.
1276