F. Marc. Dvi katės (aliejus, 1912, Dailės muziejus Bazelyje)
E. Heckel. Besimaudančios (aliejus, 1914, Bonos miesto dailės rinkiniai; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
ekspresionzmo dail susiklostė kaip priešprieša realizmo ir impresionizmo principams, pasyviam tikrovės atspindėjimui. Reiškėsi daugiausia tapyboje, t. p. grafikoje ir skulptūroje. Ekspresionizmo pradmenų atsirado 19 a. pabaigoje iš Šiaurės Europos kilusių dailininkų V. van Gogho, E. Muncho ir J. Ensoro, t. p. P. Gauguino tapyboje. Susiformavo ir labiausiai atsiskleidė Vokietijoje, grupuočių Tiltas ir Mėlynasis Raitelis dailininkų kūriniuose; plito ir kitose Europos šalyse, Rusijoje. Ekspresionizmo dailininkai siekė perteikti jausmus, nuotaikas, dramatiškus išgyvenimus (vienišumo, nerimo būsenas). Vaizdavo laukinę gamtą su žvėrių ar apnuogintomis žmonių figūromis, didmiesčio gyvenimą (gatves, kavinių scenas), kartais reiškė socialinę kritiką, antimilitaristines nuotaikas. Kai kurių autorių kūryboje gausu religinių motyvų: krikščionių šventųjų ir Kristaus atvaizdų, Šv. Rašto epizodų.
Ekspresionizmo tapybos (iš dalies ir grafikos) kompozicijoms būdinga vaizdo deformacija, dinamiškos, supaprastintos, kartais sugeometrintos formos, ryškios kontrastingos spalvos, formų modeliavimas spalva ir potėpiu; grafikoje populiari medžio raižinio technika. Ekspresionizmo dailininkai rėmėsi fovizmo, kubizmo, primityviosios dailės, liaudies ir vaikų dailės, Europos viduramžių ir Šiaurės renesanso kai kurių dailininkų raiškos metodais.
Žymiausi kūrėjai: E. Heckelis, E. L. Kirchneris, K. Schmidtas-Rottluffas, E. Nolde, M. Pechsteinas, O. Mueller, M. Beckmannas, G. Groszas, O. Dixas, K. Kollwitz, E. Barlachas, W. Lehmbruckas (visi Vokietijoje), O. Kokoschka ir E. Schiele (Austrijoje); ekspresionistams priskiriami G. Rouault ir iš Lietuvos kilęs Ch. Soutine’as (abu Prancūzija). Po I pasaulinio karo kai kuriuos ekspresionizmo principus perėmė naujasis daiktiškumas. Ekspresionizmo metodus interpretavo ar transformavo vėlyvojo modernizmo, postmodernizmo dailininkai (abstraktusis ekspresionizmas, naujieji laukiniai, neoekspresionizmas).
M. Beckmann. Nusivylusieji II (iš ciklo Berlyno kelionė, litografija, 1922, Ostwallio muziejus Dortmunde; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
ekspresionizmas
Ekspresionizmas Lietuvos dailėje
V. Vizgirda. Kaimo gatvė su koplytėle (aliejus, 1939, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Ekspresionizmas Lietuvoje reiškėsi 20 a. 4 dešimtmetyje, daugiausia tapyboje ir grafikoje. Κūriniams būdinga jausminė įtampa (dažniausiai perteikiamas nerimas, liūdesys), ekspresyvi tapysena arba raižysena, kontrastingas koloritas. Ekspresionizmo bruožai plito peizažuose, portretuose, natiurmortuose. Ekspresionistams būdinga orientacija į primityvą pasireiškė tradicinio lietuvių meninio palikimo motyvų (krikščionių šventųjų statulėlių, medinių šventovių) pamėgimu. Savitai transformuotų ekspresionizmo bruožų yra A. Galdiko, V. Vizgirdos, A. Samuolio, A. Gudaičio, Č. Percikovičiūtės tapyboje, V. Petravičiaus, P. Augiaus, T. Valiaus, Ch. M. Fainšteino, M. Katiliūtės grafikoje. Iš dalies su ekspresionizmu susijusi ir kai kurių 7–9 dešimtmečio dailininkų kūryba.
2271
L: H. Walden Expressionismus Berlin 1918 21973; B. S. Myers Die Malerei des Expressionismus. Eine Generation im Aufbruch Köln 1957; M. Gerhardus, G. Gerhardus Expressionism London 1979.