eksteriorizãcija (lot. exterior – išorinis), perėjimas nuo išgyvenimų, minčių prie išorinės arba praktinės veiklos. Vyksta per darbo ir kūrybos procesą, realizuojant idėjas, planus, mintis, siekius. Eksteriorizacija svarbi mokymosi procesui (praktiškai pritaikytos žinios geriau įsisąmoninamos). Eksteriorizacija turi įtakos interiorizacijai.
2271