eksterjèras (pranc. extérieur < lot. exterior – išorinis), gyvūno išvaizda, jo kūno išorinės sandaros forma. Iš eksterjero galima spręsti apie gyvūno veislę, išsivystymą, lytį, produktyvumą, konstituciją. Vertinant gyvūno eksterjerą atsižvelgiama į jo anatominius ir fiziologinius ypatumus. Mėsiniams galvijams būdinga kompaktiškas kūno sudėjimas, platus bei gilus liemuo, trumpos kojos, plati apvali krūtinės ląsta, trumpas kaklas, pieniniams – ilgas ištįsęs kūnas, gerai išsivystęs pilvas, didelis tešmuo, vištoms dedeklėms – didelė ir raudona skiauterė. Eksterjeras vertinamas iš akies (seniausias būdas), matuojant (paplitęs 19 a. pirmoje pusėje), fotografuojant. Vertinant eksterjerą iš akies vertinamas iš pradžių visas gyvūnas (jo kūno sandaros darnumas, veislės raiškumas, produkcinis tipas), paskui – jo kūno dalys (galva, nugara, krūtinė, kojos). Eksterjero elementai matuojami matavimo lazda arba juostele, skriestuvu, kampamačiu. Eksterjeras vertinamas balais ar taškais, skirtingais kiekvienai gyvūnų rūšiai ir grupei. Eksterjero terminą pirmą kartą 1769 pavartojo C. Bourgelat (Prancūzija).
eksterjeras: a – mėsinis galvijas, b – pieninis galvijas, c – jojamasis arklys, d – sunkusis arklys
661