eksterorecèpcija (lot. exter – išorinis + receptio – priėmimas), išorės poveikių jutimas ir suvokimas. Padeda organizmams prisitaikyti prie aplinkos, joje orientuotis. Tam tikrų eksterorecepcijos rūšių tobulumas priklauso nuo jų svarbos gyvūnų rūšies gyvenime: tamsoje gyvenantys gyvūnai turi silpną regą, bet gerus kitus jutimus (echorecepcija). Eksterorecepcijos funkcijas atlieka jutimo sistemos, kurias sudaro jutimų organai (akis, ausis), nerviniai branduoliai smegenų kamiene ir didžiosios pusrutulių žievės sensorinės sritys.
1868