ekstrahãvimas (lot. extraho – ištraukiu), skystųjų mišinių (tirpalų) arba kietųjų medžiagų mišinių skirstymas į sudedamąsias dalis tirpikliu (ekstrahentu). Ekstrahuojama specialiuose įrenginiuose – ekstraktoriuose. Ekstrahuojant tirpalą purkštuviniame, lėkštiniame arba įkrautiniame ekstraktoriuje pradinis tirpalas sumaišomas su ekstrahentu. Sistemoje nusistojus pusiausvyrai susidaro 2 tirpalai – ekstraktas, sudarytas iš ekstraktyvo (atskiriamojo komponento) ir ekstrahento, ir rafinatas, kuriame yra pradinio tirpalo komponento – tirpiklio, mažai ekstrahento ir ekstraktyvo. Ekstrahuojant kietąsias medžiagas difuziniame, karuseliniame, juostiniame, su nejudamu sluoksniu ekstraktoriuje ekstrahentas sumaišomas su smulkinta kietąja medžiaga. Sistemoje nusistojus pusiausvyrai susidaro tirpalas (ekstraktas) ir kietosios medžiagos likutis. Ekstraktas nuo rafinato arba kietosios medžiagos likučio atskiriamas nusodinant, centrifuguojant, po to dekantuojant (nupilant) arba jį išsūdant (pridedant tirpalų išsisluoksniavimą sukeliančių medžiagų). Ekstraktyvas nuo ekstrakto atskiriamas rektifikavimu, garinimu arba kristalinimu. Ekstrahentas, atskirtas nuo ekstraktyvo ir priemaišų ar atskirtas iš rafinato arba kietosios medžiagos likučio (regeneruotas), vėl gali būti panaudotas ekstrahavimui. Ekstrahavimas spartinamas didinant fazių sąlyčio paviršių, maišant, didinant ekstrahento kiekį, smulkinant kietąją medžiagą. Ekstrahavimu naudojamasi cukraus, sintetinio kaučiuko, vaistų, sulčių, aliejaus, riebalų, tirpios arbatos ir kavos gamyboje, organinėje sintezėje, perdirbant naftą, valant vandenį.
2663