ekstremãlūs ora, orų arba meteorologinių elementų anomalija (reiškinys, įvykis), labai besiskirianti nuo vidutinio ir įprasto orų būvio.
Gali trukti nuo kelių minučių iki kelių mėnesių ar dar ilgiau. Ekstremaliems orams priskiriama karščiai, šalčiai, uraganiniai vėjai, sausros, dulkių audros, stiprūs krituliai ir pūgos, tirštas rūkas, apledėjimų, viesulų, škvalų ir tropinių ciklonų sukelti reiškiniai. Kartais ekstremaliems orams priskiriami ir kai kurie hidrometeorologiniai reiškiniai: upių nuosėkis, poplūdis arba potvynis, labai aukštas ir labai žemas vandens lygis vandens telkiniuose, stiprus bangavimas, smarkus laivų apledėjimas, ledų sangrūdos kanaluose ir upėse. Paros, dešimtadienio, mėnesio, sezono, metų ar kito nagrinėjamo laikotarpio aukščiausios ir žemiausios įvairių meteorologinių elementų reikšmės, užregistruotos per tam tikrą laiko atkarpą (pvz., per kelis dešimtmečius), vadinamos klimato ekstremumais, o per visą meteorologinių stebėjimų istoriją – absoliučiaisiais ekstremumais.
ekstremalaus oro padariniai (ilgalaikių liūčių sukeltas poplūdis Hanojuje, Vietnamas; 2008 10)
miško gaisras prie Bitterrooto upės (Montana, Jungtinės Amerikos Valstijos)
Kintant klimatui (klimato kaita), 21 a. pirmais dešimtmečiais daugelyje pasaulio regionų registruojama vis daugiau ir vis pavojingesnių ekstremalių orų reiškinių, didėja jų padaromi ekonominiai nuostoliai ir žala ekosistemoms, nukenčia arba žūsta žmonės. Jungtinių Tautų duomenimis, per 2000–19 laikotarpį buvo pranešta apie 6681 su klimatu susijusį įvykį (priskiriama potvyniai, audros, sausros, nuošliaužos, miškų gaisrai ir ekstremali oro temperatūra, pvz., šalčio ar karščio bangos); 1980–99 jų buvo užregistruota 3656. Nuo 2000 iki 2019 m. su ekstremalia oro temperatūra siejama 9,4 % pasaulio gyventojų mirčių (apie 5 mln. kasmet), iš jų su šalčiu susijusių mirčių dalis mažėja, o su karščiu – didėja. Dideliuose miestuose oro temperatūra būna net keliais laipsniais aukštesnė nei kaimo vietovėje, todėl karščių poveikis tampa dar stipresnis.
Dažnėjančių potvynių poveikį sustiprina (ypač vietovėse, kuriose yra didesnė audrų rizika) miestų plėtra (sumažėjus lietaus vandens infiltracijai dėl nelaidžių paviršių – šaligatvių, kelių, stogų – ploto didinimo), pelkių ir šlapžemių (veikia kaip vandenį sugeriantys natūralūs rezervuarai) naikinimas. Dėl stiprių vėjų ir kritulių (uraganų ar ciklonų metu) pakilę potvynių vandenys gali prasiveržti toliau į sausumą. Esant ekstremaliems orams didesnė žalos rizika ir pavojus gyventojams kyla statant namus žemiau jūros lygio, palei jūros krantą arba upių salpose.
Remiantis klimato modeliais prognozuojama, kad temperatūros kilimas ir ateityje didins ekstremalių orų ir ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių dažnumą, todėl būtina tinkamai įvertinti ekstremalių orų keliamas grėsmes, taikyti antropogeninį poveikį klimatui švelninčias priemones arba imtis jo žalą mažinančių veiksmų.
Lietuvoje
nusekusi Neris per 2019 m. stichinę hidrologinę sausrą Vilniuje
Lietuvoje ekstremaliems orams ir ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams dažniausiai priskiriami stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai bei hidrologiniai reiškiniai. Yra sukurta ir įdiegta pažangi informacinė sistema, paremta duomenų atnaujinimu realiu laiku. Ši sistema sudaro galimybę efektyviai ir patikimai informuoti atitinkamas valstybės valdymo institucijas, specialiąsias gelbėjimo tarnybas, strateginius ūkio subjektus bei visuomenę apie prognozuojamus pavojingus, stichinius ir katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius tam, kad būtų laiku imtasi sunkiems padariniams išvengti skirtų priemonių ar juos sumažinti. Informacija apie prognozuojamus pavojingus, stichinius ir katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius skelbiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje.
1
*gamtosauginis debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, būtinas minimalioms ekosistemų gyvavimo sąlygoms užtikrinti;
**Lietuvos valstybinė aukščių sistema (įsigaliojo 2016).
2
1163