eksudãtas (lot. exsudo – prakaituoju), uždegiminės kilmės skystis kūno ertmėse arba audiniuose. Kaupiasi dėl sutrikusios kraujotakos, pakitusios kraujo sudėties, padidėjusio kapiliarų pralaidumo ir slėgio uždegimo židinyje. Eksudatas susideda iš skystosios kraujo dalies, jo ląstelių ir audinių irimo produktų; sudėtį nulemia uždegimą sukėlusi priežastis.
Serozinį eksudatą sudaro iš kraujagyslių prasisunkęs baltymingas skystis. Jis išsiskiria veikiant virusams (pūslelinė), bakterijoms (tuberkuliozinis pleuritas), fiziniams veiksniams (nudegimas, nušalimas).
Fibrininį eksudatą sukelia difterijos lazdelė, streptokokai, gripo virusas, nuodingosios medžiagos; jame yra kraujo plazmos ir fibrino.
Pūliniame eksudate, kurį sukelia piogeniniai mikrobai (pvz., stafilokokai), vyrauja neutrofiliniai granulocitai. Pūvantį eksudatą sukelia į uždegimo židinį patekusios puvimo bakterijos. Hemoraginiame eksudate gausu eritrocitų. Jį sukelia virusai, bakterijų toksinai (maro, juodligės). Gleivingas eksudatas susidaro dėl uremijos, šiluminių, cheminių veiksnių. Mišrus eksudatas esti tada, kai prie vienos rūšies eksudato prisideda kitos. Audiniuose susikaupęs eksudatas didina jų apimtį, spaudžia, dirgina nervų galūnes ir sukelia skausmą, trikdo audinio arba organo funkciją.