Ekvadòro dail
Seniausių laikų dailė
Ankstyviausi Ekvadoro meno paminklai rasti Ramiojo vandenyno pakrantėje. Ikikolumbiniu laikotarpiu daugiausia plėtota keramika, metalo dirbiniai, skulptūra. Valdivijos pakrantės kultūrai (3500–1800 pr. Kr.) būdinga terakotinės nuogų moterų statulėlės, ornamentuoti keraminiai indai, poliruoto akmens įrankiai ir indai, smulkioji plastika. 1800–1000 pr. Kr. keraminiai indai pradėti dekoruoti lygiagrečiomis raudonomis linijomis, plito papuošalai iš kriauklelių, audiniai. 1500–500 pr. Kr. klestėjo keramika: kurti antropomorfinių ir zoomorfinių pavidalų indai (ąsočiai, dubenys), jie dažnai būdavo poliruojami, puošiami tapytais, raižytais ar įspaustais ornamentais, trispalviu dekoru. 500 pr. Kr.–500 po Kr. gaminta lieti ir kalstyti variniai papuošalai, metaliniai ir akmeniniai antspaudai kūno dekorui, aukšti, cilindro formos keraminiai indai. Pastatų cokolių dekore vyravo monochrominis ar polichrominis geometrinis ornamentas. Manabí provincijos dabartinėje teritorijoje sukurta meniškų polichromuotų žmonių statulėlių, indų, švilpukų. La Tolitos saloje plėtoti dailieji amatai: vyravo tapytos vazos, keraminės ir tauriųjų metalų žmonių ir žvėrių statulėlės, kaukės, akmeninės grūstuvės, aukso, sidabro, platinos, sidabruoto vario papuošalai (tumbagos): pakabučiai, pektoralai, diademos, amuletai. Pirmo tūkstantmečio viduryje susiformavo monumentalioji skulptūra (stilizuoti antropomorfinių ir zoomorfinių pavidalų akmeniniai sostai, stelos su bareljefais, sėdinčių moterų figūros, iškaltos ant stačiakampių akmens blokų). Valdant inkams šventyklos puoštos apibendrintų formų monumentaliąja skulptūra, plito tauriųjų metalų dirbiniai (indai, ginklai, šalmai, papuošalai), gaminiai iš paukščių plunksnų (vėduoklės, drabužiai), tekstilė, raiškių, monumentalių formų keramika.
16–17 amžiaus dailė
Kolonijiniu laikotarpiu Ekvadoro dailės raidą formavo iš Europos atvykę vienuoliai dailininkai. 16 a. Kito Šv. Andriejaus ir Šv. Pranciškaus vienuolynuose įsteigtos pirmosios kolegijos, kuriose vienuoliai mokė dailės indėnų vaikus. Susiklostė savita dailės mokykla (escuela Quiteña), kuriai būdinga italų, flamandų ir ypač ispanų dailės bruožai. Vyravo religinio turinio tapyba, skulptūra ir miniatūros. Pasaulietinės tematikos paveikslų, portretų kurta mažai (Esmeraldaso mulatai 1599, dailininkas A. Sánchezas Galque). 16–17 a. tapybos kūriniai džiugios nuotaikos, lyriški, statiškos kompozicijos, tamsaus kolorito (flamandų dailininkas P. Gossealis, Kite kūrė 1534–50, P. Bedónas, 1556–1621, F. de la Cruzas, 1591 ar 1592–1646, N. de Gorívaras, 1665–1740). Skulptūros dekoratyvios, ryškių spalvų, gausiai paauksuotos. 17 a. skulptūroje įsivyravo plastiškas modeliavimas, tolygus ritmas, lyriška nuotaika (D. de Robleso, 1532–1605, tėvo Carloso, kūrė 1620–80, skulptūros Kito bažnyčiose). Indėnų medinės skulptūros pasižymėjo sudėtinga plastika ir ritmika (altoriaus retabulas Bendruomenės bažnyčioje Kite, skulptorius J. Vintereras, 1695–1750).
18–19 amžiaus dailė
18 a. tapyti statiškos kompozicijos, detalaus piešinio, šviesių spalvų paveikslai su rokoko elementais (B. Rodríguezas, 1756–1812, M. Samañego, 1767–1824), Kito bažnyčioms sukurta raiškių medinių altorių ir skulptūrų (Kryžiaus pagarbinimas Šv. Pranciškaus vienuolyno bažnyčioje, skulptorius M. Chilli, vadintas Caspicara, 1723–96, Dvylika apaštalų Malonės vienuolyno bažnyčioje, skulptorius G. de Zangurima, 1787–apie 1825, altoriai Koplyčios bažnyčioje, skulptorius B. de Legarda, 1705–73).
R. Salas. Indėnų šerifas su dviem angelais (akvarelė, Modernaus meno muziejus Kite)
19 a. Ekvadoro tapyboje vyravo akademizmas (A. Salaso, 1795–1860, E. Chartono, 1815–77, L. Cadenos, 1830–89, religiniai paveikslai). Romantinė pasaulėjauta ryšku J. Manosalvaso (1840–1906) ir jo mokinių tapyboje. Nutapyta peizažų (R. Salasas, 1828–1906, R. Troya, 1845–1921), paveikslų indėnų istorijos, buities, mitologijos temomis (A. Salguero, 1864–1920), kostumbrizmo kryptį Ekvadoro dailėje pradėjo tapytojas J. Pinto (1842–1906). Skulptūroje klasicistinės tendencijos derintos su romantizmo bruožais (D. Carrillo, apie 1810–83). 1904 Kite įkurta Nacioanlinė dailės mokykla prie Ekvadoro centrinio universiteto.
20 amžiaus pirmos pusės dailė
20 a. pradžioje Ekvadoro dailėje vyravo akademizmas ir realizmas, plito postimpresionizmo (C. Egasas, 1899–1962, J. E. Guerrero, 1905–86), kubizmo, abstrakcionizmo (M. Rendónas, 1894–1982), ekspresionizmo ir siurrealizmo (A. C. Silva, 1898–1976) kryptys. 3–4 dešimtmečio dailėje ryšku Meksikos meno įtaka, keltos tautinės kultūros idėjos, plito moderni raiška, monumentalios formos (tapytojas A. Moscoco, 1896–1936, skulptoriai R. Villagómezas, 1897–1980, J. Andrade Moscoco, 1913–90, grafikas G. Galecio, 1906–93). 1939 Kite įkurtas Dailininkų ir rašytojų sindikatas bei Gegužės salonas, kuriame kūrinius galėjo eksponuoti ir debiutuojantys dailininkai.
20 a. antros pusės dailė
20 a. antroje pusėje Ekvadoro dailėje reiškėsi modernizmo įvairios kryptys. Dailės raidai didelę įtaką padarė tapytojų ir grafikų E. Kingmano (1913–98) ir O. Guayasamíno (1919–99; 250 paveikslų ciklas Įtūžio amžius, nuo 7 dešimtmečio pradžios) kūryba, kuriai būdinga tautinė tematika ir ekspresyvi, dramatiška forma. Sukurta ekspresyvių, itin emocingų tapybos ir grafikos kūrinių, vaizduojančių ryškiai deformuotą tikrovę, juose susipynė egzistencializmo filosofijos, siurrealizmo, poparto, klasikinės dailės tradicijos (D. Paredesas, 1915–68, F. Coello, g. 1933, N. Románas, g. 1945, J. Carreño, g. 1947, P. Ponce, g. 1963). 20 a. antroje pusėje plito abstrakčioji dailė, konstruktyvizmas (E. Maldonaldo, g. 1930, D. Jaramillo, g. 1957), plėtota vadinamoji precolombino srovė, kuriai būdinga idealizuoti indėnų gyvenimo vaizdai (E. Tábara, g. 1930, A. Villacisas, 1927–2012). Ekvadoro tapyba pelnė tarptautinį pripažinimą (2002 Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje surengta Ekvadoro šiuolaikinės tapybos paroda). Grafikoje reiškiasi tapybos raidai būdingos tendencijos (F. Torresas, g. 1952, J. Cobo Espinoza, g. 1953). Skulptūroje vyrauja abstrakčios ir kubizmui būdingos formos (L. Potosi, g. 1937, M. Rastrepo, g. 1961), laikomasi ikikolumbinio laikotarpio skulptūros stilistikos (reljefai Pusiaujo institute Kite, 1960, skulptorius J. Andrade Heymanas, g. 1929), yra minimalizmo bruožų (L. Marangoni, g. 1967). Taikomajai dailei būdinga stilistinė įvairovė, plėtojamos ikikolumbinio laikotarpio, kolonijinio periodo dailės tradicijos (L. Cuevos baldai, 20 a. 8–9 dešimtmetis, M. Albos, D. Elioso Palacio keramika). Nuo 1986 Cuencoje vyksta tarptautinės tapybos bienalės.
2972
L: Kul′tura Ėkvadora Moskva 1985; D. Ades Art in Latin America: Modern Era 1820–1980 London–New Haven 1989; J. Barnitz Abstract Currents in Ecuadorian Art New York 1997.
Ekvadoro kultūra
Ekvadoro konstitucinė santvarka
Ekvadoro partijos ir profsąjungos
Ekvadoro ginkluotosios pajėgos