Ekvadòro gamtà
Ekvadoro gamtinis žemėlapis
Krantai
Ekvadoro vakarinius krantus skalauja Ramusis vandenynas. Kranto linijos ilgis 2237 kilometrai. Krantai nelabai vingiuoti; didžiausios įlankos – Guayaquilio, Anoón de Sardinaso, Mantos. Ekvadoro šiaurinės ir vidurinės dalies krantai statūs, uolėti, pietinės dalies – žemi, apaugę mangrovėmis.
Reljefas
Ekvadoro teritorijoje ryškūs 3 gamtiniai regionai: vakaruose – pakrantės lyguma (Costa), viduryje – Andų kalnai (Sierra), rytuose – priekalnių lyguma (Oriente).
Costoje lygiagrečiai su vandenyno krantu tęsiasi 300–600 m aukščio plynaukščių (Chindulio, Colonchės, Amotapės) juosta; didžiausias aukštis 634 metrai. Į šiaurę nuo Guayaquilio įlankos ištįsusi Guayaso aliuvinė žemuma, kuri skiria pakrantės aukštumas nuo Andų vakarinių priekalnių. Kalnų regioną (Sierrą) sudaro 2 Andų kalnagūbriai – Vakarų Kordiljera ir Rytų Kordiljera ir juos skiriančios tarpukalnių įdubos (aukštis 2500–2800 metrų). Abiejose Kordiljerose daug veikiančių ir užgesusių ugnikalnių; aukščiausias – Chimborazo ugnikalnis (6310 metrų). Aktyviausi ugnikalniai: Cotopaxi ugnikalnis (5911 m), Sangay ugnikalnis (5230 m), Antisanos ugnikalnis (5753 m), Cayambe (5790), Tungurahua ugnikalnis (5023 m), Pichincha (4784 metrai). Orientės regionas apima Amazonės žemumos pakraščio dalį ir Rytų Kordiljeros priekalnius (Cutuaí Kordiljerą, Sierra de Sumaco); dažniausias aukštis 180–700 m, priekalnių masyvų – iki 3700 metrų.
Ekvadoro kraštovaizdis
Ekvadoro teritorija yra labai aktyvioje seisminėje zonoje; dažni žemės drebėjimai (stiprūs buvo 1987, 1996), ugnikalnių išsiveržimai.
Savitą regioną sudaro vulkaninės kilmės Galapagų salos (didžiausios: Isabela, Santa Cruzas, Fernandina, San Salvadoras, San Cristóbalis); jų paviršius daugiausia kalnuotas (iki 1707 metrų).
Ekvadoras. Cotopaxi ugnikalnis
Bartolome sala
Klimatas
Klimatas beveik visame Ekvadore ekvatorinis, tik pietvakariuose (Anduose) subekvatorinis. Costoje metų vidutinė temperatūra 23–27 °C, kritulių – šiaurėje 1000–3000 mm (lyja ištisus metus), pietuose – 100 mm per metus.
Anduose sausas kalnų klimatas; tarpukalnių įdubose vidutinė temperatūra 12–13 °C, šiaurėje kritulių 1200 mm, pietuose – 400 milimetrų. Kito mieste aukščiausia vidutinė temperatūra 23 °C, žemiausia 7 °C. Kalnuose sniego riba 4500–4700 m aukštyje.
Ekvadoro rytinėje dalyje klimatas drėgnas; kritulių iškrinta 250–3000 mm per metus (Tenoje 6000 milimetrų).
Vidaus vandenys
Upių tinklas tankus; priklauso Ramiojo (Esmeraldasas, Guayasas su intaku Daule) ir Atlanto (Napo, Pastaza – Amazonės intakai) vandenynų baseinams. Daulės ir Guayaso slėniai pelkėti. Daulės aukštupyje – tvenkinys ir hidroelektrinė. Amazonės žemumoje yra upinės kilmės ežerų, Anduose – ledyninių. Aukščiausiuose kalnuose sniegynai, ledynai.
Dirvožemiai
Ekvadoro vakarinėje dalyje (Costos lygumoje) vyrauja blizgažemiai, verstžemiai, yra glėjiškų druskožemių. Andų papėdėse ir slėniuose – kalkžemiai ir vulkanžemiai, šlaituose – vulkanžemiai ir geležaliuminžemiai. Orientėje vyrauja geležaliuminžemiai.
atogrąžų miškas
Augalija ir gyvūnija
mėlynkojis smigikas
Miškai užima apie 50 % Ekvadoro teritorijos. Costos šiaurėje, Orientėje, Andų priekalniuose ir šlaituose (iki 3000 m) auga visžaliai drėgnieji atogrąžų miškai (hilėjos), juose daug vertingų medžių rūšių (raudonmedžiai, kaučiukmedžiai, chininmedžiai), Costos pietuose – lapus metantys atogrąžų miškai, retmiškiai, savanos, pusdykumės, tarpukalnių įdubose – aukštikalnių pievos paramos. Gyvūnija gausi; beveik visos rūšys Brazilijos zoogeografinio posričio (neotropinė sritis). Būdingi gyvūnai: beždžionės, tinginiai, skruzdėdos, tapyrai, jaguarai, šikšnosparniai, gyvatės, graužikai. Galapagų salose daug endeminių rūšių (drambliniai vėžliai, iguanos).
jūrinė iguana (Galapagų endeminė rūšis)
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 21,7 % (559,8 km2) Ekvadoro sausumos ploto. Yra 12 nacionalinių parkų: Yasuní (didžiausias Ekvadore, plotas 10 300,7 km2, įkurtas 1992), Galapagų (7890,88 km2, 1959), Sangay (4866,13 km2, 2004, pasaulio paveldo vertybė nuo 1983), Cayambe Cocos (4082,85 km2, 2010), Llanganateso (2199,19 km2, 1996), Sumaco Napo-Galeraso (2061,62 km2, 1994), Podocarpuso (1384,93 km2, 1983), Machalillos (585,0 km2, 1994), Yacuri (430,91 km2, 2010), Cotopaxi (322,72 km2, 1996), Rio Negro Sopladoros (306,16 km2, 2018), Cajaso (293,89 km2, 2003), 24 rezervatai.
87 % Galapagų salyno (pasaulio paveldo vertybė, 1978) priklauso Galapagų nacionaliniam parkui. Žemyninėje Ekvadoro dalyje daug gamtos rezervatų. 7 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai. 19 Ramsaro konvencijos (Ekvadore įsigaliojo 1991) saugomų vietovių (plotas 10644,83 km2).
mangrovės
Ekvadoro konstitucinė santvarka
Ekvadoro partijos ir profsąjungos
Ekvadoro ginkluotosios pajėgos