Ekvadòro mùzika.
Indėnų muzika
Saulės festivalio renginyje muzikuoja Ekvadoro indėnai
Rytų Ekvadoro indėnų muzika išliko autentiška, Vakarų – asimiliavosi su ispanų muzikine kultūra. Išliko senųjų apeigų, darbo dainų. Populiarūs indėnų šokiai: jumbo, kurikunga, huainjas, dansatė. Dainoms ir šokiams akompanuojama įvairiais rageliais, jūros kriauklėmis, išilginėmis fleitomis kena ir pingulju, rondadoru (Pano fleita), būgnais tinja ir tundujumi.
Kreolų muzika
Svarbią vietą užima kreolų muzika, kurios pagrindą sudaro ispanų muzikos tradicijos. Kreolų muzikai būdingi 3 dalių ir kintantys metrai, dainuojama dažniausiai paralelinėmis tercijomis pritariant gitara. Populiariausi muzikos instrumentai: gitara, arfa, mandolina. Ypač populiarūs kreolų šokiai-dainos: pasiljas, pasakalija, sanchuanitas, kačaljapis.
Profesionaliosios muzikos raida iki 20 amžiaus
Nuo 16 a. didelę įtaką daro Europos muzikinės tradicijos. Profesionaliosios muzikos pradžia laikomi 1535, kai Kite įsikūrė pranciškonų ordinas. Vienuoliai mokė indėnus giedojimo, menzūrinės notacijos, griežti iš Europos atvežtais muzikos instrumentais. 1555 pranciškonai įsteigė Šv. Andriejaus kolegiją, kurioje buvo rengiami bažnytinių chorų giedotojai. Čia mokėsi pirmasis žinomas Ekvadoro kompozitorius, Kito katedros kapelmeisteris D. Lobato; jis sukūrė motetų, kanconečių. 1588–90 Kito katedros kapelmeisteriu dirbo vienas žymiausių Pietų Amerikos Renesanso epochos kompozitorių – iš Bolivijos kilęs G. F. Hidalgo. Nuo 1682 Kito katedroje dirbo M. Blasco, kuris parašė daug bažnytinės muzikos: Officium defunctorum (1681), 12 dalių Laudate Dominum (1683), Magnificat, Dixit Dominus.
Nacionalinio teatro Sucre rūmai Kite (1877, po gaisro atstatytas 1892, vokiečių architektas F. Schmidtas)
Paskelbus nepriklausomybę Ekvadore pagyvėjo profesionaliosios muzikos raida. Ekvadoro vyriausybės kvietimu atvykęs ispanų smuikininkas A. Zejerzas 1838 įsteigė Kite muzikos mokyklą. 1840–47 jai vadovavo A. Baldeónas. Jis sukūrė pirmuosius simfoninės muzikos kūrinius (6 simfonijas) Ekvadore. 1870 įsteigta Nacionalinė konservatorija. Pirmasis jos direktorius buvo vokiečių kilmės kompozitorius A. Neumannas; sukūrė Ekvadoro himno muziką.
Profesionalioji muzika 20 amžiuje
20 a. pradžioje Ekvadoro kompozitoriai savo kūriniuose pradėjo vartoti indėnų folkloro elementus. Italų kompozitorius D. Brescia (1903–11 vadovavo Nacionalinei konservatorijai) sukūrė Ekvadoro simfoniją ir Aštuonias variacijas simfoniniam orkestrui, pagrįstas indėnų religinių giesmių melodijomis. D. Brescios mokiniai ėmė kurti nacionalinį muzikos stilių. Žymiausi to laikotarpio Ekvadoro kompozitoriai – L. A. Salgado (1903–77) ir S. L. Moreno (Guayaquilio konservatorijos profesorius, direktorius, kūrė simfoninę muziką gausiai vartodamas indėnų folklorą, parašė veikalų apie muzikos istoriją, folklorą). Kompozitorius, pianistas ir dirigentas L. A. Salgado sukūrė baletus Apsukrumas (El Amaño 1947), Mirties dievas (El Dios Tumbal 1952), simfoninę siuitą Atahualpa (1933), 6 simfonijas, koncertų solo instrumentams ir simfoniniam orkestrui. Kompozitorius ir muzikologas P. P. Traversari kūrė neoromantinio stiliaus muziką. Ekvadore populiarios jo melodramos Kumanda (Cumanda), Saulės vaikai (Los hijos del sol), simfoninė poema Andų šlovė (Glorias andinas), pagrįstos vietinių legendų siužetais.
Po II pasaulinio karo kūrę Ekvadoro kompozitoriai beveik nesidomėjo Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų komponavimo technikos naujovėmis, tik M. Maiguascha (g. 1938), kuriantis atonaliąją muziką, išbandė įvairius naujausius komponavimo būdus.
Kite veikia Nacionalinis simfoninis orkestras, Nacionalinė konservatorija, Olmeda teatre statomos operos. Konservatorijos įsteigtos ir Guayaquilyje, Cuencoje.
1915
42
Ekvadoro kultūra
Ekvadoro konstitucinė santvarka
Ekvadoro partijos ir profsąjungos
Ekvadoro ginkluotosios pajėgos