Ekvadòro kis
Bendroji ūkio apžvalga
Ekvadoras – ekonomiškai silpna valstybė. 2001 BVP sudarė 17,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 39,6 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1349 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 3000 JAV dolerių). 1990–2000 BVP kasmet padidėdavo vidutiniškai 1,8 %. 1990–2000 infliacija kasmet siekdavo vidutiniškai 42,5 %. Užsienio skola – 14,4 mlrd. JAV dolerių (2002).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Ekvadoro BVP sudarė 106,166 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 208,601 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5935 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 11 661 JAV dolerį). Infliacija 1,18 % (2024 01).
Pramonė
Gavybos pramonė sukuria 21,5 % BVP (21 a. pradžia); joje dirba apie 0,3 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. Svarbiausias gavybos produktas – nafta. Išžvalgyti naftos ištekliai – apie 2,1 mlrd. barelių (daugiausia naftos Orientėje); didžiausi telkiniai: Aucos, Cononaco, Cuyabeno, Lago Agrio, Libertadoro, Sachos, Shushufindi. Gamtinių dujų ištekliai – apie 105 mlrd. kubinių metrų. Gamtinės dujos išgaunamos kartu su nafta, dar jų yra Guayaquilio įlankoje. Kasama auksas, sidabras, švino, cinko, geležies rūdos, akmens druska, siera. Ekvadoro svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 65 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 35 % – hidroelektrinės.
druskos kasykla
1
Apdirbamoji pramonė sukuria 19 % BVP (2000); joje dirba apie 15 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. Maisto pramonė pagamina apie 33 % apdirbamosios pramonės produkcijos, naftos pramonė – apie 16 %, chemijos pramonė – apie 7 %, plaušienos ir popieriaus pramonė – apie 6 %. Vyrauja mažos maisto, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės pramonės įmonės. Didžiausios yra aliuminio lydymo (Guayaquilyje), naftos perdirbimo (La Libertade, Shushufindi, Balao), dirbtinių trąšų (La Libertade), padangų (Cuencoje), cemento (San Marcose, Riobamboje) gamybos įmonės. Apie 80 % dirbančių apdirbamojoje pramonėje susitelkę Guayaquilyje ir Kite; mažesni pramonės centrai – Cuenca, Riobamba, Ambato, Loja, Machala, Portoviejo. Svarbią reikšmę turi amatai; amatininkai daugiausia yra indėnai, gyvenantys Ibarros ir Ambato apylinkėse. Dalis pagaminamų dirbinių eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas, Vakarų Europą (daugiausia skrybėlės, vadinamosios panamos, pončai, kilimai). Ekvadoro pramonės svarbiausia produkcija – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie ketvirtadalį Ekvadoro teritorijos: 17 % – pievos ir ganyklos, apie 6 % – ariamoji žemė, apie 3 % – plantacijos (daugiausia bananų); 8650 km2 drėkinama. Andų tarpukalnių įdubose auginama javai, bulvės, daržovės, gėlės, veisiami pieniniai galvijai. Andų kalnuose žemė dirbama iki 3200–3400 m aukštyje, aukščiau veisiamos avys, kai kur ir lamos. Pakrantėje vyrauja dirbama žemė; auginama bananai (antroji vieta Pietų Amerikoje po Brazilijos), alyvpalmės, kakavmedžiai (antroji vieta Pietų Amerikoje po Brazilijos), cukranendrės. Guayaso upės slėnyje auginami ryžiai. Orientėje (palei upių slėnius ir automobilių kelius) vyrauja galvijininkystė, auginami ryžiai, kukurūzai, maniokai, bananai. Be to, Ekvadore auginami arbatmedžiai, citrinmedžiai, arbūzai, kavamedžiai, aromatiniai augalai, veisiama kiaulės, arkliai, ožkos, asilai, mulai, plėtojama paukštininkystė. Ekvadoro augalininkystės produkcija – 3, gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
dirbami laukai Ekvadoro Andų kalnuose apie 4000 m aukštyje
3
4
5
Miškai užima apie pusę Ekvadoro teritorijos. Kertamas miškas, renkama palmių lapai ir riešutai, kaučiukmedžių sultys. 2000 paruošta apie 10,1 mln. m3 medienos. Ekvadoras – svarbiausias pasaulyje balzos medienos tiekėjas.
Žvejyba (daugiausia prie Galapagų salų), daugiausia sardinių, skumbrių, tunų, ančiuvių. Ekvadoras – svarbiausias pasaulyje krevečių tiekėjas. Krevetės veisiamos pajūrio tvenkiniuose (Machalos apylinkėse, Guayaquilio įlankos pakrantėje).
Turizmas
Turistai atvyksta iš Kolumbijos (33 %), Peru (8 %), kitų Lotynų Amerikos valstybių (12 %), JAV (22 %), Europos. Labiausiai lankoma Galapagų salos, Kitas, Guayaquilis, mažos indėnų gyvenvietės.
Transportas
Geležinkelių yra 966 km (21 a. pradžia); daugiausia jais pervežami kroviniai. Svarbiausi geležinkeliai: Guayaquilis–Kitas, Sibambe–Cuenca ir Kitas–San Lorenzo. Automobilių kelių yra 43 197 km, iš jų 18,9 % su kieta danga; svarbiausias Panamerikos plentas, kuris eina nuo Tulcáno iki Macará ir Huaquillaso (jo ilgis Ekvadore – apie 1200 km). Pakrantėje ir Andų kalnuose svarbiausias automobilių, Orientėje – vandens ir oro transportas. Oro transportas naudojamas tarptautiniams krovinių pervežimams, taip pat keleivių pervežimui tarp Orientės, pakrantės ir Andų. Tarptautiniai oro uostai: Mariscal Sucre (netoli Kito) ir Simón Bolívar (netoli Guayaquilio). Prekybai su užsieniu naudojami Guayaquilio, Esmeraldaso, Mantos, Puerto Bolívaro jūrų uostai. 21 a. pradžioje buvo įregistruotas 171 laivas; prekybinio laivyno tonažas 300 900 bruto tonų.
Panamerikos plentas Ekvadore
Bankai
1999 šalies finansų sektorių ištiko krizė: vyriausybė uždarė visus bankus (paskelbė bankų atostogas) ir įšaldė visus indėlius. 2 bankai (Banco de Azuay ir didžiausias bankas Banco Progreso) buvo panaikinti, kai kurie sujungti. Ekvadoro piniginis vienetas sukrė (lygi 100 sentavų) labai nuvertėjo: 1999 į vieną JAV dolerį buvo keičiama 5000 sukrių, 2000 – 25 000 sukrių. 2000 pradžioje oficialia šalies valiuta tapo JAV doleris, vėl pradėjo veikti bankai: 21 a. pradžioje buvo 9 valstybiniai ir privatūs komerciniai bankai. Centrinis bankas – Banco Central del Ecuador (įkurtas 1927, būstinė Kite). Veikia Nacionalinė pinigų valdyba (Junta Monetaria Nacional), dvi vertybinių popierių biržos – Kito ir Guayaquilio. Bankų ir kitų finansų institucijų veiklą prižiūri bankų priežiūros institucija Superintendencia de Bancos y Seguros (įkurta 1927, būstinė Kite).
Užsienio prekyba
Ekvadoro užsienio prekybos balansas teigiamas. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai (apie 50 % viso Ekvadoro eksporto), bananai (17 %), žuvys, krevetės ir kiti jūros produktai (12 %), gėlės, kakava, kava (daugiausia į JAV, Vietnamą, Peru, Čilę, Panamą, Rusiją). Daugiausia importuojama kuras, mašinos ir transporto įranga (19 % viso Ekvadoro importo), chemijos pramonės gaminiai (22 %), žaliava apdirbamajai pramonei, medikamentai (daugiausia iš JAV, Kinijos, Kolumbijos, Brazilijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Ekvadorą eksportavo prekių už 0,1 mln. litų, iš Ekvadoro importavo prekių už 51,4 mln. litų (daugiausia bananų).
2022 prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ekvadoro sudarė 25,7 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Ekvadorą prekių už 4,9 mln. eurų (daugiausia mineralinio kuro, elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių, mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių), importavo iš Ekvadoro prekių už 20,8 mln. eurų (daugiausia bananų, žuvų ir jūrų gėrybių).
2023 Lietuva eksportavo į Ekvadorą prekių už 4,144 mln. eurų, importavo iš Ekvadoro prekių už 20,95 mln. eurų.
Ekvadoro BVP struktūra (2001)
Ekvadoro užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
1787
2271
-Ekvadoro pramonė; -Ekvadoro žemės ūkis; -turizmas Ekvadore; -Ekvadoro transportas; -Ekvadoro bankai; -Ekvadoro užsienio prekyba; -Ekvadoro ekonominiai ryšiai su Lietuva
Ekvadoro konstitucinė santvarka
Ekvadoro partijos ir profesinės sąjungos
Ekvadoro ginkluotosios pajėgos