Elãmas (Elam), senovės valstybė Vidurio Rytuose, į rytus nuo Tigro žemupio, dabartinio Irano pietvakarių dalyje (trečias tūkstantmetis–6 a. pr. Kr. vidurys).
Trečio tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje Elamo teritorija ne kartą priklausė Akadui. 23–22 a. jis tapo nepriklausoma valstybe, apie 21 a. – Ūro III dinastijos valstybės vasalu. Apie 2000 iš šios priklausomybės išsivadavo, sustiprėjo ir maždaug 1770 pr. Kr. užėmė Pietų Mesopotamijoje buvusią Larsos valstybę. 13–12 a. Elamas pasiekė didžiausią galybę. 12 a. pabaigoje Babilonija, varžydamasi dėl įtakos Mesopotamijos pietinėje dalyje, Elamą nugalėjo. 8–7 a. jis kartu su Babilonija kariavo prieš Asiriją, kuri 839 Elamą buvo užkariavusi. 7 a. pr. Kr. pabaigoje, žlugus Asirijai, Elamas vėl tapo nepriklausomas. 6 a. pr. Kr. pradžioje Elamą užkariavo Medija, šio amžiaus viduryje – Achaimenidų Persija.