elamitų kalba

elamtų kalbà skiriama prie azijanitų kalbų. Kai kurie mokslininkai sieja su dravidų (manoma, dabartine brahujų kalba yra tarpinė tarp elamitų kalbos ir dravidų pagrindinių kalbų) arba kaukaziečių kalbomis. Mirusi. Vartota trečiame–pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų Elamo valstybėje (dabartinės Irano Chuzistano ir Luristano sritys). Seniausi rašto paminklai (apie 30–24 a. pr. Kr.) rašyti vadinamaisiais elamitų hieroglifais; vėliau pradėtas vartoti iš akadų perimtas dantiraštis (išlikusi 23 a. pr. Kr. sutartis). Skiriama senoji (apie 2300–1700 pr. Kr.), vidurinė, arba klasikinė (apie 1285–1140 pr. Kr.), naujoji (750–650 pr. Kr.) ir Achaimenidų valdymo laikotarpio (533–330 pr. Kr.) elamitų kalba. Pastarojo laikotarpio elamitų kalba buvo senovės Persijos viena oficialių kalbų. Joje gausu skolinių (leksikos, morfologijos, sintaksės) iš senosios persų kalbos.

2703