Elãmo dail
Iš protoelamo laikotarpio išliko terakotinių moterų (vaisingumo deivių), žvėrių figūrėlių, meniškai dekoruotų plonasienių indų, antspaudų iš smiltainio ir kriauklelių (Tepe Sarabo, Hatu vietovės). Naudotas žiedžiamasis ratas; indų (dubenys, taurės, puodeliai) dekore vyravo horizontaliomis juostomis išdėstyti stilizuoti ornamentai: geometrinis, augalinis, zoomorfinis (kalnų ožių, šunų), kartais antropomorfinis. Nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų padidėjo kitų Mesopotamijos valstybių meno įtaka. Plėtota gausiai dekoruota keramika, plito monochrominiai indai, klestėjo bronzos liejyba (ginklai, smulkioji plastika, pakinktų puošybos detalės), juvelyrikos dirbiniai (bronziniai, lazuritu dekoruoti sidabro ir aukso papuošalai), kurių formos panašios į Luristano bronzos dirbinių formas.
vaza iš Sūzų (terakota, antras tūkstantmetis prieš Kristų, Luvras Paryžiuje)
Ankstyvojo (2500–1500 pr. Kr.) ir Vidurinio Elamo (1300–1100 pr. Kr.) laikotarpių rūmai buvo puošiami akmens reljefais su ritualinėmis scenomis (reljefai iš Sūzų), t. p. monumentalių formų bronzinėmis skulptūromis; jos rodo gerą metalo liejybos techniką (kilmingo elamito portretas, antro tūkstantmečio prieš Kristų antra pusė; karalienės Napir Azu statula, apie 1250 prieš Kristų). Skulptūrai būdinga tikroviškas formų modeliavimas (terakotinės, auksinės, sidabrinės barzdotų vyrų statulėlės, 13–12 a. prieš Kristų). Antro tūkstantmečio antroje pusėje dailieji dirbiniai (vazos, ritonai) buvo gausiai puošiami: vyravo reljefinis dekoras, zoomorfinis ornamentas. Plito glazūruotos fajanso plytelės, buvo gaminami fajansiniai flakonai, cilindriniai antspaudai (iš akmens, stiklo pastos ir bitumo), meniški bronziniai papuošalai. 7 a. pr. Kr. Elamo dailė susiliejo su Asirijos daile.
reljefo iš Sūzų fragmentas (13 a. pr. Kr., Luvras Paryžiuje)
L: P. Amiet Elam Paris 1966.
2972
-Elamas