Elbė
Èlbė (vok. Elbe, ček. Labe), Lãbė, upė Čekijoje ir Vokietijoje. Ilgis 1165 km (Čekijoje 357 km), baseino plotas 144 000 km2.
Prasideda Krkonošės kalnuose, 1380 m aukštyje. Teka į pietus. Aukštupyje didelis nuolydis, daug slenksčių, siauras slėnis. Netoli Pardubicės pasuka į vakarus, teka Palabio žemuma. Žemiau Ohřės žiočių siauru tarpekliu Elbė kerta Čekijos vidutinkalnius ir Elbės Smiltaininius kalnus. Nuo Meisseno iki žiočių teka Šiaurės Vokietijos žemuma. Įteka į Šiaurės jūros Helgolando įlanką, sudarydama daugiau kaip 100 km ilgio ir 2–15 km pločio estuariją. Vandeningiausia pavasarį, sekliausia vasaros pabaigoje, rudens pradžioje. Vandens lygio svyravimo amplitudė prie žiočių iki 7,6 metro. Vidutinis debitas 790 m3/s. Aukštupys žiemą užšąla, vidurupis ir žemupys – ne kasmet. Vanduo labai užterštas. Didžiausi intakai: Orlice, Vltava, Ohře, Mulde, Saale, Jeetze, Ilmenau (kairieji), Jizera, Elsteris, Havelis, Elde (dešinieji). Elbė laivuojama nuo Kolíno (Čekija). Iki Hamburgo plaukia jūrų laivai (laivakelio gylis 13,5 metro).
Elbės slėnis
Kylio kanalas ir Elbės–Liubeko kanalas jungia Elbę su Baltijos jūra, Elbės šoninis kanalas ir Vidurio Vokietijos kanalas – su Reinu, Elbės–Havelio kanalas, Oderio–Havelio kanalas, Oderio–Šprė kanalas – su Oderiu.
Pakrančių didžiausi miestai: Hradec Králové, Ústí nad Labem, Dresdenas, Magdeburgas, Hamburgas.
Elbė ties Magdeburgu (Vokietija)