Èlbingas (lenk. Elbląg, vok. Elbing), Èlbliongas, miestas Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į pietryčius nuo Gdansko. Turi apskrities teises.
namai Elbingo senamiestyje Elbingo upės dešiniajame krante
115 220 gyventojų (2021).
Elbingas įsikūręs abipus Elbingo upės (didesnė dalis – dešiniajame krante), netoli Aismarių. Prekybos ir keleivių uostas. Per Elbingą eina Gdansko–Budapešto, Berlyno–Karaliaučiaus geležinkeliai ir plentai. Mašinų (turbinų, autocisternų), metalo apdirbimo, transporto priemonių, medienos, odos, siuvimo, maisto (alaus) pramonė. Upių laivų statykla.
Humanitarinių ir ekonomikos mokslų, valstybinė profesinė aukštosios mokyklos, aukštoji kunigų seminarija, administravimo ir verslo aukštosios mokyklos filialas. Dramos teatras, meno centras (vyksta tarptautiniai muzikos ir teatro festivaliai). Turizmas.
2271
Architektūra
Išliko gotikinė Šv. Mikalojaus (13–15 a., perstatyta 18 a.) bažnyčia, dominikonų vienuolynas (1238) su bažnyčia (1246–77, su vėlyvosios gotikos ir renesansiniu triptiku; atstatyta 1982, dabar Meno galerija), miesto sienos griuvėsiai (13–14 a.), vėlyvosios gotikos ir klasicistiniai gyvenamieji namai, Turgaus vartai (14 a.).
Turgaus vartai Elbinge (14 a.)
2271
Istorija
Elbingo vietoje, prūsų pagudėnų žemėje, buvusią gyvenvietę (Drūsuo, Truso) 890 mini anglosaksų keliautojas Wulfstanas. 1237 užkariautojai kryžiuočiai prie Drūsens pradėjo statydintis pilį, netoliese – uostamiestį. 1238 jau minimas Elbingas. Iki 1261 buvo Varmės vyskupo, 1251–1309 – Vokiečių ordino Prūsijos magistro būstinė.
Per 1242–49 ir 1260–74 prūsų sukilimus sukilėliai šturmavo Elbingo pilį, bet jos užimti nepajėgė. 1246 Elbingas gavo Liubeko teisę, jame apsigyveno vokiečių kolonistų. Iki 14 a. vidurio Elbingas buvo Vokiečių ordino svarbiausias uostas, prekybos ir amatų centras (1393 gavo sankrovos teisę); priklausė Hanzos sąjungai. 15 a. per šį centrą vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekyba su Vakarais.
Driežų sąjungai (Prūsijos ir Pamario bajorų bei miestiečių luomų politinė organizacija) 1454 pradėjus sukilimą prieš Ordiną, Elbingo miestelėnai sugriovė pilį ir vieni pirmųjų Prūsijoje pasidavė į Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio globą.
Po Vokiečių ordino–Lenkijos Trylikamečio karo (1454–66) Torunės taikos sutartimi (1466) Elbingas atiteko Lenkijai. Nuo 16 a. šis miestas buvo protestantizmo, kultūros ir švietimo centras (veikė gimnazija, spaustuvė).
Po 1772 Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo atiteko Prūsijos karalystei. 1939 gyveno daugiau kaip 28 000 žmonių. 1945 per kovas sugriauta apie 60 % miesto pastatų, beveik visas senamiestis. Nuo 1945 Elbingas priklauso Lenkijai.
Iki Antrojo pasaulinio karo miesto bibliotekoje buvo saugomas Elbingo žodynėlis.
236
553