Elbingo žodynėlis

Èlbingo žodynlis, rankraštinis vokiečių–prūsų kalbų žodynėlis. Seniausias prūsų (ir apskritai baltų) rašto paminklas. Yra rankraščių rinkinyje, pavadintame Neumanno kodeksu (Codex Neumannianus). 1825 kodeksą Elbingo pirklio A. Grübnau palikime surado F. Neumannas (pavadintas suradėjo vardu) ir 1868 perdavė Elbingo miesto bibliotekaikai (saugotas iki Antrojo pasaulinio karo, tolesnis likimas nežinomas). Neumanno kodeksą sudaro 3 vokiečių kalba rašyti teisynai (Liubeko, Pamedės, senasis lenkų) ir vokiečių–prūsų kalbų žodynėlis, pavadintas pagal radimo vietą Elbingo žodynėliu; iš viso 186 puslapiai (paskutinis tuščias), F. Neumanno sunumeruoti nuo 1 iki 185. Paskutiniuose 17 puslapių (169–185) yra Elbingo žodynėlis (be pavadinimo) – 14 a. pabaigos ar 15 a. pradžios nuorašas. Autorius pasirašė 185 puslapyje – parašė Petras Holcvešeris iš Marienburgo (Explicit per manus Petri Holczwesscher De Mai’enBurg). Elbingo žodynėlį jis nurašė (nemokėjo prūsų k. ir padarė nemaža klaidų) iš originalo (ar jo nuorašo), sudaryto 13 a. gale (ar 14 a. pradžioje), bet seniai dingusio; originalo autorius (anonimas), matyt, mokėjo prūsiškai.

Elbingo žodynėlio pirmasis puslapis

Žodynėlyje yra 802 prūsų ir tiek pat vokiečių kalbos (parašytų pirma) žodžių, surašytų ne abėcėlės tvarka, o sugrupuotų į 32 nevienodas temines grupes (pvz., grupė vokiečių Jor (Jahr) ‘metai’ – prūsų Mettan, vokiečių Somer (Sommer) ‘vasara’ – prūsų Dagis, vokiečių Herbist (Herbst) ‘ruduo’ – prūsų Assanis, vokiečių Winter ‘žiema’ – prūsų Semo ir kiti). Užrašyti tik daiktavardžiai ir keletas spalvas reiškiančių būdvardžių, nėra nė vieno veiksmažodžio, įvardžio, bažnytinių terminų. Elbingo žodynėlyje Pamedės tarmė archajiškesnė už prūsų katekizmų šnektas ( žodynėlis apie 200 metų senesnis): išlaikyta balsio ā kokybė (mote ‘motina’ – lietuvių mótė, katekizmuose mūti), bevardė vardažodžių giminė (mettan ‘metas’).

Pirmą kartą Elbingo žodynėlį paskelbė G. H. F. Nesselmannas (1868), fotografuotinius leidimus – A. Bezzenbergeris, W. Simonas (1897) ir V. Mažiulis (1966).

L: V. Mažiulis Prūsų kalbos paminklai Vilnius t. 1–2 1966–81.

1124