Elefantinà (gr. Elephantinē, arab. Jazīrat Aswān), Abu, sala Nilo upėje, į pietus nuo I slenksčio, priešais Asuano (Egiptas) miestą.
Senovės egiptiečiai salą vadino Abu (lietuviškai dramblys); manoma, tai buvo vienas didžiausių prekybos dramblio kaulu centrų. Gyvenvietė saloje gyvavo jau ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų. Aukštutinio Egipto laikais (apie ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų vidurys–apie 3300 pr. Kr.) ji buvo labiausiai į pietus nutolęs Egipto miestas. Valdant I dinastijai (ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga) paplito deivės Satet kultas; jos šventykla pastatyta apie 3200 pr. Kr., perstatyta valdant VI (24–23 a. pr. Kr.) ir XI (22–20 a. pr. Kr.) dinastijoms. VI dinastijos faraonų laikais įsigalėjo Nilo ištakų dievo Chnumo, kuris buvo garbinamas visame Egipte ir su deivėmis Satis ir Anuket sudarė Elefantinos triadą, kultas. XVIII–XX dinastijų laikais (15–9 a. pr. Kr.) pastatyta Chnumo šventykla, ji buvo perstatyta valdant XXX dinastijai (4 a. pr. Kr.), Ptolemajams ir romėnams (2 a. pr. Kr.–2 a. po Kristaus).
Naujosios valstybės laikais (apie 1580–apie 1070 pr. Kr.) Elefantina priklausė Nubijos provincijai. Valdant Saiso dinastijai (664–525 pr. Kr.) saloje pastatyta pasienio tvirtovė, Persijos laikotarpiu (525–404 pr. Kr.) čia buvo karinis postas, 5 a. po Kr. – romėnų karinė stovykla. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais Elefantinoje gyvavo Koptų Bažnyčia (6 a. pradžioje pastatyta bažnyčia). 16 a. Elefantina atiteko Osmanų imperijai, 19 a. antroje pusėje – Didžiajai Britanijai, nuo 1922 priklauso Egiptui.
1489