elektrinė įtampa

elektrnė tampa, elektrinį lauką nusakantis dydis, reiškiamas darbu, kurį atlieka elektrinio lauko jėgos perkeldamos vienetinį elektros krūvį iš vieno lauko taško į kitą. Elektrostatinio lauko jėgų darbas nepriklauso nuo kelio, kuriuo juda krūvis iš vieno taško į kitą (elektrinė įtampa tarp 2 taškų sutampa su tų taškų elektrinių potencialų skirtumu). Apkrauto elektros energijos šaltinio elektrinė įtampa paprastai mažesnė už šaltinio elektrovarą; skirtumas lygus įtampos kritimui šaltinio vidinėje varžoje. Kintamoji įtampa apibūdinama amplitudine (didžiausia per įtampos kitimo periodą) ir efektine (lygia tokiai nuolatinei įtampai, kurios sukurta srovė tokiame pat laidininke per tokį pat laiką išskiria tiek pat šilumos kaip ir kintamoji srovė; harmoninės, t. y. sinuso dėsniu kintančios, įtampos efektinė vertė U = U_m /$\sqrt{2}$; čia U_m – įtampos amplitudė) verte. Elektrinės įtampos SI vienetas – voltas (V). Elektrinės įtampos didumo pavyzdžiai: galvaninio elemento – apie 1 V, žmogaus gyvybei nepavojinga įtampa – mažesnė nei 12 V, elektros linijų įtampa 110, 220, 330, 500, 750 ir daugiau kilovoltų, žaibo įtampa kartais aukštesnė už 100 000 kV.