elektrinė varža

elektrnė varžà, medžiagos (elektros grandinės) pasipriešinimą tekančiai elektros srovei nusakantis dydis. Elektrinė varža nuolatinei elektros srovei (ominė varža) lygi laidininko (elektros grandinės dalies) įtampos ir laidininku tekančios srovės dalmeniui. Elektrinė varža priklauso nuo laidininko medžiagos, matmenų ir formos. Vienalyčio laidininko elektrinė varža R = ρl/S; čia l – laidininko ilgis, S – laidininko skerspjūvio plotas, ρ – savitoji varža, nusakanti laidininko medžiagą. Metalų elektrinė varža didėjant temperatūrai didėja (nebedidėja tokioje temperatūroje, kai metalo kristalo gardelės šiluminiai virpesiai nebesklaido laidumo elektronų), puslaidininkių elektrinė varža dėl temperatūros didėjimo mažėja. Šaldant kai kurių laidininkų, pvz., švino, niobio titano nitrido, sudėtingų vario oksidų (pvz., YBa₂Cu₃O₇) ir kitų, elektrinė varža ima staigiai mažėti ir kai temperatūra tampa mažesnė už tam tikrą būdingąją, beveik visai išnyksta (superlaidumas). Kai kurių medžiagų, pvz., bismuto, elektrinė varža priklauso nuo magnetinio lauko stiprio. Elektros grandinės varža kintamajai elektros srovei vadinama kompleksine elektrine varža. Elektros linijos pasipriešinimas ja sklindančioms tiesioginėms ir atsispindėjusioms elektromagnetinėms bangoms vadinama bangine varža. Elektros šaltinis turi vidinę varžą. Dėl jos tekant srovei per šaltinį sumažėja jo gnybtų įtampa. Dydis, atvirkščias elektrinei varžai, vadinamas elektriniu laidžiu. Elektrinės varžos SI vienetas omas (Ω), savitosios – Ω·m (technikoje dažnai vartojamas dar ir Ω·mm²/m).