elektrinis laukas

elektrnis laũkas, ypatingų savybių aplinka apie įelektrintą objektą arba kintamąjį magnetinį lauką. Elektrinio lauko savybės pasireiškia jėga, veikiančia kitus įelektrintus objektus, elektros krūvius, esančius šioje aplinkoje. Elektrinis laukas yra vienas elektromagnetinio lauko sandų. Apibūdinamas vektoriniu dydžiu – stipriu. Elektrinio lauko stipris E lygus jėgai F, veikiančiai nagrinėjamame erdvės taške esantį vienetinį teigiamąjį taškinį elektros krūvį. Stacionarusis elektros krūvis kuria elektrostatinį (potencialinį) elektrinį lauką E_p; elektrostatinio elektrinio lauko stipris yra elektrinio potencialo V gradientas: E_p = −gradV. Pagal susitarimą laikoma, kad elektrinio lauko E_p linijos prasideda ant teigiamųjų elektros krūvių ir baigiasi ant neigiamųjų. Kintamasis magnetinis laukas aplinkoje kuria sūkurinį elektrinį lauką E_s, kurio rotE_s$=-\frac{\partial B}{\partial t}$, divE_s = 0; čia B – magnetinio lauko srauto tankis (magnetinė indukcija). Sūkurinio elektrinio lauko linijos yra uždaros. Elektrinio lauko stiprio SI vienetas V/m. Elektrinio lauko sampratą suformulavo M. Faraday 19 a. 4 dešimtmetyje.

2125