elektrinis poliarizuotumas

elektrnis poliarizuotùmas, fizikinis parametras, apibūdinantis poliarizacinių krūvių susidarymą išoriniame elektriniame lauke esančiame dielektrike ir jų kuriamą elektrinio srauto tankį (elektrinę indukciją). Elektrinį poliarizuotumą lemia dielektriko elektrinė juta. Apibrėžiamas poliarizacijos (poliarizuotumo) vektoriumi P – mikroskopinių elektrinių momentų p_i suma vienetiniame dielektriko tūryje: P $=\frac{\sum p_i}{∆V}$. Elektrinio poliarizuotumo skaitinė reikšmė yra paviršinių poliarizacinių krūvių tankis ρ: |P| = ρ. Poliarizuotumas P = D – ε₀E; čia D – elektrinio srauto tankis, sukeliantis dielektriko elektrinę poliarizaciją, E – elektrinio lauko stipris dielektrike, ε₀ – elektrinė konstanta. P ir elektrinio lauko stiprio E dielektrike santykis lemia santykinę dielektrinę skvarbą ε_r $=\frac{P}{{\epsilon }_{0}E}$ + 1.

2125