elektrnis verpmas, procesas, kurio metu veikiant elektrinėms jėgoms iš polimerinio tirpalo arba lydalo suformuojamos labai plonos (10–6–10–9 m) gijos. Elektrinis verpimas taikomas polimerams arba sudėtingos struktūros molekulių medžiagoms gauti, nes jo metu nenaudojama aukšta temperatūra, nevyksta cheminė koaguliacija. Elektrodo ir skysčio sąlyčio srityje prijungus aukštos (daugiau kaip 10 kV) įtampos šaltinį skystis įelektrinamas, o elektrostatinės stūmos jėgai tūryje viršijus paviršiaus įtempimo jėgą lašelis ištempiamas. Pasiekus kritinę ribą jis suskaidomas į smulkesnius lašelius. Jei tarpmolekulinė traukos jėga yra pakankama, lašeliai nesuardomi ir formuojasi gija. Džiūdamos ore gijos išlieka elastingos ir dėl elektrostatinės stūmos jėgų nusėda ant įžeminto padėklo. Susiformavusios dangos naudojamos medicinoje nanosiūlams, dirbtiniams žmogaus audiniams, implantams gaminti.
1713