elektroforèzė (elektro… + gr. phoreō – nešu), vienas elektrokinetinių reiškinių: skystyje ar dujose disperguotų kietų dalelių, skysčio lašelių, dujų burbuliukų, turinčių krūvį, judėjimas elektriniame lauke. Teigiamai įelektrintos dalelės juda katodo link (kataforezė), neigiamai įelektrintos – anodo link (anaforezė). Elektroforezės greitis priklauso nuo elektrinio lauko gradiento terpėje, dalelių krūvio ir terpės savybių. Elektroforezė taikoma gumos dirbiniams, neaustinėms medžiagoms, dangoms ir plėvelėms iš dispersijų gauti, moliui, kaolinui, vandeniui ir kitoms medžiagoms valyti, dūmų, dulkių dalelėms iš oro gaudyti, baltymams ir kitiems biopolimerams, aminorūgštims, vitaminams išskirti ir analizuoti, perskirti ir gryninti, koloidinių sistemų elektrinėms savybėms tirti.
Medicinoje
Elektroforezė taikoma vaistams leisti į organizmą pro nepažeistą odą arba gleivinę naudojant nuolatinę žemos įtampos elektros srovę. Elektroforezė gerina medžiagų apykaitą, audinių mitybą ir apsaugines organizmo reakcijas. Elektroforeze gydomos kai kurios periferinės ir centrinės nervų sistemos, raumenų, sąnarių, ginekologinės ligos, hipertoninė liga, aterosklerozė, funkciniai skrandžio ir žarnyno sutrikimai, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Elektroforezė netinka sergantiems kraujo ligomis, pūlingu uždegimu, egzema, dermatitu, sunkiu širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumu.
2977
2509