elektroltas (elektro… + gr. lytos – tirpus), medžiaga, kurios tirpalas, lydalas, o kietos būsenos ir ji pati, praleidžia elektros srovę. Visiems elektrolitams būdingas joninis laidumas, todėl kartais jie vadinami antrosios rūšies laidininkais. Tirpalai tampa laidūs elektrai, kai tirpinama medžiaga dėl sąveikos su tirpikliu suskyla į katijonus ir anijonus, kurie perneša elektros krūvius per tirpalą. Disocijuojant elektrolito molekulėms susidaro vienodas teigiamųjų (katijonų) ir neigiamųjų (anijonų) krūvių kiekis, todėl tirpalas būna elektriškai neutralus. Elektrolitai yra visos joninės medžiagos, t. y. iš joninių kristalų sudarytos kietosios medžiagos (daugelis tirpių druskų), rūgštys, šarmai. Poliniame tirpiklyje (pvz., vandenyje) elektrolitais gali virsti ir kai kurios nejoninės medžiagos (pvz., vandenilio chlorido HCl dujos nėra elektrolitas, o jų vandeninis tirpalas druskos rūgštis – elektrolitas) ir atvirkščiai – nepoliniame tirpiklyje net ir joninės medžiagos tirpalas gali neturėti elektrolito savybių, nes medžiaga nedisocijuoja. Elektrolitai skirstomi į stipriuosius (dažniausiai visos elektrolito molekulės tirpale disocijuoja į jonus) ir silpnuosius (tiktai nedidelė dalis molekulių disocijuoja į jonus). Tarp šių elektrolitų grupių griežtos ribos nėra. Stipriesiems elektrolitams priskiriamos tirpios neorganinės druskos, neorganinės rūgštys ir šarmai, silpniesiems – priklauso dauguma organinių druskų, rūgščių ir bazių, t. p. kai kurios silpnai disocijuojančios neorganinės druskos. Elektrolitų (tirpalų) savybės daugiausia priklauso nuo susidariusių jonų kiekio (elektrolitinės disociacijos laipsnio) ir jų elektros krūvio, nuo elektrostatinės sąveikos tiek tarp jonų, tiek tarp jonų ir tirpiklio molekulių. Svarbiausia elektrolitų savybė yra elektrinis laidumas, nuo kurio priklauso elektrodiniai procesai, vykstantys elektros krūviams pereinant elektrodo ir elektrolito tarpfazinę ribą. Katodiniai procesai susiję su jonų arba molekulių redukcija (elektronų iš elektrodo prisijungimu), anodiniai – su oksidacija (elektronų atidavimu elektrodui). Visada vienu metu (dažniausiai ant atskirų elektrodų, kartais ant to paties) vyksta abu – ir katodinis, ir anodinis procesai. Pusiausvirieji elektrodiniai procesai vyksta ant to paties elektrodo, nepusiausvirieji – ant to paties elektrodo arba ant atskirų elektrodų, įmerktų į elektrolitą ir sujungtų išorine elektros grandine. Šiais procesais naudojamasi galvanotechnikoje (elektrocheminėms dangoms sudaryti, metalams apdirbti ir kitur), elektrocheminėje sintezėje ir analizėje, gryninant metalus, jie vyksta cheminiuose elektros energijos šaltiniuose, koroduojant metalams. Elektrolitai (tirpalai) paplitę gamtoje. Jie svarbūs gyvybei, nes organizmų skysčiai (augalų sultys, gyvūnų kraujas ir limfa), jūrų ir vandenynų vanduo yra elektrolitai. Elektrolitai dalyvauja cheminių elementų migracijos procesuose Žemės plutoje.
2509