elektroltinė disociãcija, rūgščių, bazių ir druskų skilimas į jonus dėl jų sąveikos (solvatacijos, vandeniniame tirpale – hidratacijos) su polinėmis tirpiklio molekulėmis. Sudėtingų molekulių, kuriose yra keli katijonai ir anijonai, elektrolitinė disociacija vyksta pakopomis. Apibūdinama disociacijos laipsniu (disocijuotų ir visų medžiagos molekulių santykiu), kurio vertės nuo 0 (medžiaga nedisocijuoja) iki 1 (medžiaga visiškai disocijuoja); jis priklauso nuo tirpinio ir tirpiklio kilmės (didėjant tirpinio ir tirpiklio poliškumui didėja), tirpalo koncentracijos (jai didėjant disociacijos laipsnis mažėja, spartėja atvirkštinis procesas – jonų asociacija). Medžiagos gebą disocijuoti rodo disociacijos konstanta Kd – susidariusių katijonų ir anijonų aktyvumų sandaugos ir nedisocijuotos medžiagos aktyvumo tirpale santykis. Medžiagos, disocijuojančios į vieną katijoną ir vieną anijoną, Kd išreiškiama taip: Kd = c · α2 / (1 - α); čia c – tirpalo koncentracija.
Elektrolitinės disociacijos sąvoką 1887 pasiūlė S. A. Arrhenius.