pasagiškasis elektromagnetas, naudotas M. Faraday (apie 1830)
elektromagnètas (elektro… + magnetas), dirbtinis magnetas, susidedantis iš apvijos ir feromagnetinės šerdies, kurioje magnetinį lauką sukuria apvija tekėdama elektros srovė. Elektromagnete magnetinio lauko ir tame lauke esančios magnetinių medžiagos magnetinio lauko sąveika pasireiškia traukos (arba stūmos) jėga. Elektromagneto traukos jėga priklauso nuo pritraukiamo kūno tankio, matmenų, temperatūros (pvz., gryną geležį elektromagnetas traukia, tik kai jos temperatūra žemesnė negu 768 °C). Nuolatinės srovės elektromagneto šerdys (magnetolaidžiai) daromos vientisos, kintamosios srovės – surenkamos iš elektrotechninio plieno lakštų, kad būtų mažesni energijos nuostoliai dėl sūkurinių srovių. Elektromagnetų būna strypinių, pasagiškų, cilindrinių, žiedinių, varpinių. Ypač stiprūs magnetiniai laukai sudaromi pasagiškaisiais elektromagnetais. Galingi elektromagnetai aušinami, nes nuo elektros srovės įkaista.
Elektromagnetai naudojami magnetiniam laukui sukurti elektrinėse mašinose, elektriniuose prietaisuose ir aparatuose, kėlimo kranuose, elektringųjų dalelių greitintuvuose, metalų apdirbimo staklėse.