elektrònikos prãmonė, informacinių technologijų pramonės šaka.
Produkcija
Elektronikos pramonės įmonės gamina elektroninę įrangą, puslaidininkius ir puslaidininkinius grandynus bei lustus, elektronines lempas, kvantinius generatorius (lazerius, mazerius), įvairius elektrinius ir elektronikos komponentus (pavyzdžiui, jungtis ir monitorių įrangą, elektroninius modulius ir sistemas, optinius jungiklius ir perdavimo elementus), robotus ir kita.
Elektronikos pramonė pasaulyje
Pasaulio elektronikos pramonės gamybos apimtys 21 a. pradžioje siekė daugiau kaip 700 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Daugiausia elektronikos pramonės produkcijos gamina bendrovės General Electric Corporation (Jungtinės Amerikos Valstijos), Mitsubishi (Japonija), Siemens AG (Vokietija), Panasonic Corporation, Sony Corporation, Toshiba Corporation, Fujitsu, NEC (Japonija), Philips (Nyderlandai), Intel, Motorola, Lockheed Martin, United Technologies Corporation (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Puslaidininkių gamybos rinkoje vyrauja Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos gamintojai (20 a. pabaigoje jiems teko atitinkamai 43 % ir 36 % pasaulio puslaidininkių rinkos). Daugiausia puslaidininkių produkcijos gaminančioms bendrovėms Intel, Motorola, Texas Instruments (Jungtinės Amerikos Valstijos), NEC, Toshiba Corporation, Hitachi Ltd., Fujitsu, Mitsubishi (Japonija), Samsung Group (Pietų Korėja), Philips (Nyderlandai), SGS‑Thompson (Prancūzija) tenka apie 60 % pasaulio puslaidininkių rinkos. 21 a. pradžioje pasaulyje veikė apie 100 robotus gaminančių bendrovių, iš jų didžiausios: Fanuc, Yaskawa ir Kawasaki bei bendrovių Yamaha ir Hitachi Ltd. robotų gamybos padaliniai (Japonija), ABB Robotics (Šveicarija ir Švedija), GMF Robotics ir Adapt (Jungtinės Amerikos Valstijos), Renault Automation (Prancūzija).
elektronikos komponentų gamykloje
Istorija
Elektronikos pramonė pradėjo formuotis 20 a. pradžioje sukūrus dviejų elektrodų (1904) ir trijų elektrodų (1906) elektronines lempas. Elektronikos pramonės plėtra paspartėjo sukūrus tranzistorių (1947), pradėjus naudoti integrinius grandynus (6 dešimtmetis). Elektronikos pramonėje pirmavusios Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės 7 dešimtmečio pabaigoje pradėjo užleisti pozicijas kitų šalių bendrovėms (ypač Japonijos Sony Corporation, Hitachi Ltd.). Nuo 8 dešimtmečio buvo sparčiai plėtojama lazerinės, optinės, mikrobangų elektronikos įrangos gamyba. 9 dešimtmetyje puslaidininkių gamybos rinkoje įsitvirtino Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės (9 dešimtmečio pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovėms teko 58 %, Japonijos – 35 %, 10 dešimtmečio pradžioje – atitinkamai 45 % ir 38 %). 9 dešimtmečio pradžioje pasaulyje veikė apie 300 bendrovių, gaminančių robotus; iki 10 dešimtmečio pabaigos daug mažesnių bendrovių susijungė arba virto didelių bendrovių padaliniais. 10 dešimtmetyje puslaidininkiniai grandynai tapo būtinu asmeninių kompiuterių, mobiliųjų telefonų, medicinos, televizijos ir kitos įrangos elementu. Kai kurių Europos šalių elektronikos pramonės gamybos apimtys 2001 parodytos lentelėje.
1
Elektronikos pramonė Lietuvoje
Lietuvos elektronikos pramonė pradėjo formuotis 20 a. 6 dešimtmetyje. Lietuvos elektronikos pramonė 2001 sukūrė 3 % šalies BVP, elektronikos pramonės įmonių apyvarta buvo 850,5 mln. litų (52 % teko Ekranui, 16 % – Vilniaus Vingiui, 10 % – bendrovei Elsis, 7 % – bendrovei Šiaulių Tauro televizoriai), eksportas sudarė 4 % viso šalies eksporto, arba 750 mln. litų (į Europos Sąjungą – 34 %, Nepriklausomų Valstybių Sandraugą – 23 %). 2002 elektronikos pramonės įmonių apyvarta – apie 900 mln. litų, eksportas – 780 mln. litų. Elektronikos pramonės įmonėse dirbo daugiau kaip 8200 darbuotojų. Palyginti su kitomis pramonės šakomis, elektronikos pramonės įmonės aktyviai investuoja į gamybą (2001 – 205 mln. litų, 2002 – apie 154 mln. litų).
L: P. Lingė Pasaulio pramonės apžvalga Vilnius 2000.