elektròninė bankininkỹstė, banko paslaugų teikimo ar banko veiklos būdas, kai informacija perduodama elektroninio ryšio kanalais ir (arba) apdorojama kompiuterine technika.
Privalumai
Dėl elektroninės bankininkystės bankai gali efektyviau ir greičiau apdoroti duomenis, o klientai – gauti informaciją ir savo lėšas tvarkyti per elektroninio duomenų perdavimo tinklą (finansinėmis elektroninėmis duomenų perdavimo sistemomis), internetu (internetinė bankininkystė), telefonu (telefoninė bankininkystė), mobiliuoju telefonu (mobilioji bankininkystė), banko mokamosiomis kortelėmis (naudodamiesi bankomatais ar kortelių skaitytuvais).
Duomenų perdavimo sistemos ir operacijos
Naudojant finansines elektronines duomenų perdavimo sistemas atliekamos finansinės ir su jomis susijusios operacijos. Skiriamos šių sistemų 3 grupės: finansinė institucija–finansinė institucija (pavyzdžiui, Tarptautinė elektroninė tarpbankinių ryšių sistema SWIFT), finansinė institucija–verslo klientas, finansinė institucija–privatus klientas. Šios sistemos gali veikti nedalyvaujant žmogui pagal schemą kompiuteris–kompiuteris, tik būtina speciali programinė įranga, duomenų perdavimo kanalai (ryšys) bei standartai. Internetinės bankininkystės atveju duomenys perduodami ir operacijos atliekamos specialiai sukurtame banko interneto puslapyje nedalyvaujant banko personalui. Klientui pakanka turėti kompiuterį su internetiniu ryšiu. Telefoninės bankininkystės atveju duomenys perduodami telefono ryšiu naudojant įprastą telefono aparatą, o operacijas banke atlieka banko specialistai. Gali būti naudojama ir speciali elektroninė įranga: tada sistema reaguoja paspaudus toninio telefono mygtuką ir (arba) į žmogaus balso komandas. Naudojant mobiliąją bankininkystę duomenys perduodami ir operacijos atliekamos taikant mobiliąsias technologijas – trumpąsias SMS žinutes arba mobilųjį internetą WAP. Klientui pakanka turėti mobilųjį telefoną su šiomis funkcijomis, operacijos atliekamos nedalyvaujant banko personalui.
Banko paslaugos gali būti teikiamos ir naudojant specialiai tam tikslui išduotą identifikavimo priemonę – mokamąją (mokėjimo) kortelę. Ją galima naudoti bankomatuose, kortelių skaitytuvuose, taip pat atsiskaitant telefonu, paštu, internetu ar kitu būdu (nurodant jos duomenis). Atsiskaityti šia kortele galima ir nedalyvaujant banko personalui.
1
Kliento pageidavimu gali būti atliekama tiesioginio debeto operacija – trečiosios šalies (paslaugų teikėjo) informacija apie kliento mokėtiną sumą yra teikiama bankui ir ši suma nurašoma nuo kliento nurodytos sąskaitos klientui tiesiogiai nedalyvaujant. Informacija apie kliento lėšas gali būti saugoma nematerialia pinigų forma (kaip elektroniniai pinigai) fiziškai atskirtame informacijos kaupiklyje, pavyzdžiui, mokamosios kortelės mikroprocesoriuje (luste). Pinigai iš kliento sąskaitos pakeičiami elektroniniais atliekant kaupiklio pakrovimo operaciją (pavyzdžiui, per bankomatą). Atsiskaitoma perkeliant (pavyzdžiui, per bankomatą arba kortelių skaitytuvą) tam tikrą elektroninių pinigų sumą iš mokėtojo kaupiklio į gavėjo kaupiklį. Informacija apie tokiu būdu atliktus atsiskaitymus bankui perduodama per nustatytą laiką (1–30 dienų), kad būtų sinchronizuoti elektroninių ir realių pinigų sąskaitų likučiai.
Istorija
Elektroninės bankininkystės pradininku laikomas Bank of America Corporation, kuris 1950 Stanfordo universitete užsakė automatizuotą čekių tvarkymo sistemą, visiškai ją įdiegė 1959. Ši sistema (9 darbuotojai atliko 50 žmonių darbą) leido tvarkyti atliekamų operacijų, išduodamų kreditų apskaitą, spausdinti atitinkamas ataskaitas. Daugiausia tarptautinių pervedimų pasaulyje atliekama per SWIFT sistemą (įkurta 1973 tarpbankiniams piniginiams pervedimams supaprastinti ir pagreitinti). Jos paslaugomis 2002 naudojosi daugiau kaip 7000 bankų iš apie 200 šalių, per dieną sutvarkoma daugiau kaip 7 mln. pavedimų. Lietuvos bankai nuo 1993 pabaigos taip pat naudojasi SWIFT paslaugomis; vietinius atsiskaitymus tarp bankų atlieka elektroniniu būdu pasinaudodami Lietuvos banko atsiskaitymų centro standartizuotu pranešimu. 20 a. viduryje pirmąsias banko kredito korteles Charge‑It išleido Flatbush National Bank of Brooklyn (Jungtinės Amerikos Valstijos), bet atsiskaitymas jomis nebuvo automatizuotas. Vėliau pasirodė MasterCard International (iš pradžių vadinta Interbank Card Association), VISA International (ankstesnis pavadinimas Bank Americard) kortelės. Pirmieji bankomatai pradėjo veikti 1967 Barclays Bank PLC Londone, 1969 Chemical banke Jungtinėse Amerikos Valstijose. Telefoninės bankininkystės paslaugas 1960 pirmieji pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų bankai. 1993 atsiradus internetui, bankai 1995 pradėjo diegti internetinę bankininkystę.
Elektroninė bankininkystė Lietuvoje
Lietuvoje pirmąsias mokamąsias korteles 1991 išleido Vilniaus bankas. 1993 šalyje pasirodė pirmosios tarptautinės mokamosios kortelės VISA Classic. Iki 1995, kol nebuvo bankomatų, klientai kortelėmis galėjo naudotis tik atsiskaitydami prekybos ir paslaugų įmonėse. 21 a. pradžioje mokamųjų kortelių labai padaugėjo. 2003 viduryje šalyje buvo 942 bankomatai ir 11 800 vietų, kuriose galima atsiskaityti banko kortelėmis. Klientai bankomatuose gali gauti grynųjų pinigų, atsiskaityti už įvairias paslaugas, papildyti mobiliojo telefono išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Snoro banko mokamoji kortelė turėjo integruotą mikroprocesorių (lustą), kuriame saugomi elektroniniai pinigai. Elektroninio duomenų perdavimo paslaugos verslo klientams (dažniausiai didesnėms įmonėms) pradėtos siūlyti 1995. Klientai gali gauti iš banko informaciją apie turimas, gautas lėšas, nusiųsti įvairius duomenis, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų sąrašą, ir pervesti lėšas į darbuotojų sąskaitas vienu grupiniu mokėjimu. 1998 Hermio bankas pirmasis savo klientams pasiūlė internetinę bankininkystę, nuo 2000 ir Hansabankas, Snoras bei Vilniaus bankas.
2
3
Internetinės bankininkystės klientai gali ne tik sužinoti savo sąskaitos likutį, gauti išrašą, bet ir atlikti vietinius bei tarptautinius pervedimus, atsiskaityti už komunalines paslaugas, konvertuoti valiutą, užpildyti paraišką kredito kortelei gauti, pasirašyti taupomojo ar terminuotojo indėlio, mobiliosios bankininkystės ar tiesioginio debeto sutartis.
Mobilioji bankininkystė Lietuvoje atsirado 2000, kai Snoro bankas savo klientams pasiūlė galimybę SMS žinutėmis arba pasitelkus WAP technologijas gauti informaciją apie sąskaitos likutį ir sužinoti valiutų kursus. 2000 pabaigoje analogiškas paslaugas pasiūlė Ūkio bankas, 2001 – Vilniaus ir Žemės ūkio (nuo 2002 Nord/LB Lietuva) bankai. 2002–2003 dauguma bankų suteikė galimybę mobiliuoju telefonu papildyti mobiliojo telefono išankstinio apmokėjimo sąskaitą, susimokėti už kai kurias paslaugas. Mobiliosios bankininkystės klientų 2003 09 buvo 80 000.
594
2271
tiesioginis debetas; elektroniniai pinigai