elektròninė mùzika kuriama elektroniniais garso generatoriais.
Bruožai
Jai būdinga savito tembro garsai ir jų deriniai, įvairūs garso efektai, kurių negalima išgauti kitais muzikos instrumentais arba žmogaus balsu. Elektroninės muzikos garsus formuoja pats kompozitorius, įvairiais garso generatoriais, laikinių ir dažninių charakteristikų keitikliais, elektros filtrais, moduliatoriais ir kitais įrenginiais keisdamas garsų aukštį, garsumą, tembrą. Sukurti garsai įrašomi į magnetofono juostą, kompaktines plokšteles, garso kortą, paskui įrašas permontuojamas, papildomas naujais garsais. Pagal akustiką, tembrą, ritmą sukuriama nauja garsų sistema. Kai kada elektroninės muzikos garsas papildomas tradicine muzika. Elektroninė muzika naudojama daugiausia spektakliams, kino filmams, radijo laidoms; dažnai kuriama kompozitorių avangardistų.
Raida
Pirmuosius elektroninės muzikos kūrinius 20 a. 6 dešimtmečio pradžioje Kölno radijo studijoje sukūrė kompozitoriai H. Eimertas, R. Beyeris, fizikas W. Meyeris-Eppleris ir garso inžinierius F. Enkelis. Šiek tiek vėliau šioje studijoje kūrė K. Stockhausenas. Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kolumbijos universiteto studijoje) elektroninę muziką 1951 pradėjo kurti V. Usačevskis ir O. Lueningas. Lietuvoje elektroninę muziką pradėta kurti 1961 Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
1932