elektròniniai mùzikos instrumeñtai, elektriniai muzikos instrumentai, kurių garsus sukuria elektroniniai generatoriai. Kiekvienam garsui gali būti atskiras generatorius, dažniausiai pakanka 12, nes generuojant aukščiausios oktavos visų pustonių dažnius, žemesnių oktavų bendravardžiai garsai gaunami dalijant šių pustonių dažnius pusiau; t. y. suderinus 12 generatorių automatiškai suderinami ir kiti instrumento garsai. Moderniuose instrumentuose dažnai visi garsai gaunami iš vieno kvarcu stabilizuoto generatoriaus, todėl instrumentas neišsiderina.
Elektroninių muzikos instrumentų tembrai formuojami harmoniniu ir formantiniu būdu. Tembrus formuojant harmoniniu būdu iš generuojamų sinusinės formos virpesių sumuojami pavieniai obertonai ir parenkami jų amplitudžių santykiai (vadinamsis virpesių sintezės metodas). Tokių garsų tembrai visuose aukščiuose būna vienodi, tačiau dėl temperuoto derinimo kai kurie jų obertonai ne visai sutampa su natūraliuoju garsaeiliu, todėl susidaro nedarnos įspūdis. Skambesiui suminkštinti naudojama dirbtinė reverberacija (aidėjimas), chorinis registras, vibrato ir kita.
Formantiniu būdu tembrai formuojami iš garsų, turinčių daug obertonų (pvz., pjūklo arba stačiakampės formos virpesių), filtrais susilpninant kai kuriuos obertonus. Taip pabrėžiamos tam tikros dažnių sritys (vadinamasis virpesių selekcijos metodas). Šiuo atveju skirtingo aukščio garsų obertonų santykiai nevienodi. Tai būdinga tradicinių muzikos instrumentų tembrams, todėl šis metodas dažnai taikomas jiems imituoti. Formantiniu tembro formavimo būdu išgaunamas tonalumo įspūdis ir imituojamas mušamųjų instrumentų skambesys. Dažnai viename instrumente naudojami keli tembro formavimo būdai.
1932