elektroniniai ryšiai

elektròniniai ryšia, informacijos perdavimas ir priėmimas laidinėmis, optinėmis, radijo, palydovinėmis, kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis siunčiamų signalų pavidalu. Pagrindinės elektroninių ryšių rūšys yra telefono ryšys, telegrafas, radijo ryšys, televizija, kompiuterių tinklai (internetas, elektroninis paštas ir kiti). Kitaip nei tradicinės ryšių priemonės (pvz., pašto, pasiuntinių ryšiai), elektroniniai ryšiai leidžia transliuoti elektromagnetinius signalus neribotam jų gavėjų skaičiui visame pasaulyje, labai pagreitina informacinių pranešimų perdavimą ir atsakymų į juos gavimą. Elektroniniai ryšiai sumažina popierinių dokumentų srautus ir atpigina ryšių paslaugas, padeda plėtoti informacinę visuomenę, perkelti verslo (elektroninis verslas, elektroninė bankininkystė), viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų paslaugas į elektroninę erdvę, padidina žmonių mobilumą, galimybę dirbti nuotoliniu būdu (teledarbas), bet sukuria ir naujų problemų, pvz., privatumo ir duomenų apsaugos, informacijos pertekliaus, žmonių psichologinės priklausomybės nuo elektroninių ryšių priemonių. Nutrūkus elektroninių ryšių veiklai gali sutrikti iš karto daugelio įmonių, įstaigų ir organizacijų darbas. 20 a. antroje pusėje–21 a., atsiradus naujoms inovatyvioms ryšių technologijoms (belaidžiam mobiliajam, arba judriajam, telefono ryšiui, kompiuteriams), elektroninių ryšių plėtra labai paspartėjo, jie tapo viena svarbiausių ūkio šakų, jų paslaugomis ėmė naudotis dauguma pasaulio gyventojų. Elektroninių ryšių plėtra visame pasaulyje rūpinasi Jungtinių Tautų specializuotoji institucija – Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga.