elektrònų emsija, elektronų išlėkimas iš kondensuotosios terpės (dažniausiai metalo ar puslaidininkio) paviršiaus. Elektronų emisija vyksta, kai elektronai dėl išorinio poveikio įgyja pakankamai energijos, kad galėtų įveikti kūno paviršiaus potencialo barjerą. Šiluminė elektronų emisija, arba termoelektroninė emisija, vyksta kaitinant kūnus (intensyviausia 2000–4000 K temperatūroje), fotoelektroninė emisija – paveikus kūną šviesa, gama arba rentgeno spinduliuote, antrinė elektronų emisija – apšaudant didelės energijos elektronais kieto kūno, skysčio paviršių, joninė elektronų emisija – apšaudant didelės energijos jonais. Galima ir autoelektroninė (tunelinė) emisija, kai prie kūno paviršiaus sukuriamas labai stiprus elektrinis laukas (E apie 107 V/cm), mažinantis potencialo barjerą tiek, kad elektronai pro jį prasiskverbia tuneliniu būdu (tunelinis reiškinys) ir išlekia iš paviršiaus. Elektronų emisija pagrįstas daugelio elektroninių įtaisų (elektroninių lempų, fotoelektroninių daugintuvų ir kitų) veikimas. Šių įtaisų termokatodų ir fotokatodų, atitinkamai paruošus (aktyvavus) jų paviršių, elektronų emisija padidėja. Termoelektroninė, fotoelektroninė, autoelektroninė emisija naudojama vakuuminiuose elektroniniuose ir joniniuose, t. p. puslaidininkiniuose įtaisuose.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |