elektrooptika

elektroòptika (elektro… + gr. optikē (technē) – regėjimo mokslas), optikos šaka, tirianti medžiagos optinių savybių pokyčius, sukeltus nuolatinio ar aukštadažnio elektrinio lauko poveikio, t. p. tų pokyčių nulemtus medžiagos ir optinės spinduliuotės sąveikos ypatumus. Elektrinio lauko sukelti elektrooptiniai reiškiniai yra Pockelso reiškinys (kristalų, esančių elektriniame lauke, lūžio rodiklio pokytis, proporcingas elektrinio lauko stiprio kvadratui; lemia dvejopo spindulių lūžimo atsiradimą arba pokytį), Kerro reiškinys (dvejopo spindulių lūžimo atsiradimas optiškai izotropinėje terpėje nuo elektrinio lauko poveikio), Starko reiškinys (atomų, molekulių ir kitų kvantinių sistemų spektro linijų skaida elektriniame lauke), dichroizmas. Orientacinės ir elektrostrikcinės kilmės elektrooptiniai reiškiniai lemia ne tik Kerro reiškinio atsiradimą, bet ir terpėje išsklaidytos šviesos stiprio pokytį ir depoliarizaciją. Galingos lazerio spinduliuotės laukas sukelia elektrooptikos reiškinius, nulemtus sužadintų atomų ir molekulių poliarizuojamumo kitimo (pvz., fazinių difrakcijos gardelių susidarymas intensyvių šviesos pluoštų interferenciniame lauke). Elektrooptiniais reiškiniais grindžiamas įvairių optinės spinduliuotės valdymo prietaisų (moduliatorių, deflektorių, optinių fazinių gardelių ir kitų) veikimas, naudojantis šiais reiškiniais kuriami įvairūs rodytuvai (skystųjų kristalų monitoriai), elektrinio lauko stiprio užrašymo įrenginiai, nustatomas plazmos krūvininkų tankis, tiriamos įvairių medžiagų (tirpalų, kristalų) savybės.