elektros krūvis

elèktros krvis, elektromagnetinio lauko šaltinis, susietas su medžiaginėmis dalelėmis ar kūnais; dydis, apibūdinantis elementariosios dalelės elektromagnetinę sąveiką. Elektros krūvio buvimas, judėjimas ir sąveika lemia visus elektrinius ir magnetinius reiškinius. Yra dviejų rūšių elektros krūviai, sąlygiškai vadinami teigiamaisiais ir neigiamaisiais. Nuo seno žinoma, kad teigiamasis elektros krūvis atsiranda ant stiklo jį patrynus odos gabalėliu, neigiamasis – patrynus vilnos skiautele. Teigiamąjį elektros krūvį turi, pvz., protonas, neigiamąjį – elektronas. Vienavardžiais krūviais įelektrinti kūnai stumia vienas kitą, įvairiavardžiais – traukia. Elektros krūvis yra diskretus – bet kurio kūno ar jų sistemos elektros krūvį sudaro sveikasis skaičius elementariųjų elektros krūvių. Dalelių elektros krūvis gali būti lygus arba nuliui (neutrono), arba elementariajam (protono), arba kartotiniam elementariajam (jono) krūviui; kvarkų elektros krūvis trupmeninis. Dviejų parimusių taškinių elektros krūvių (įelektrintų kūnų, kurių matmenys maži palyginti su nuotoliu iki taško, kuriame nagrinėjamas jų veikimas) sąveiką nusako Coulomb’o dėsnis. Elektros krūvis ir jo sukurto elektromagnetinio lauko sąryšis išreiškiamas Maxwello lygtimis. Galioja elektriškai izoliuotos elektringųjų kūnų ar dalelių sistemos elektros krūvio tvermės dėsnis: tokios sistemos elektros krūvių algebrinė suma nekinta joje vykstant bet kokiems procesams. Elektros krūvio SI vienetas kulonas (C).