elektros pavaros schema: 1 – elektros variklis, 2 – valdymo sistema, 3 – judesio perdavimo mechanizmas, 4 – darbinis įrenginys
elèktros pavarà, elektromechaninis įrenginys, keičiantis elektros energiją į darbinio įrenginio mechaninio judesio energiją. Susideda iš elektros variklio (variklių), judesio perdavimo sistemos ir valdymo sistemos. Grupinę elektros pavarą (nebenaudojama) sudarė vienas variklis, per sudėtingą transmisijų sistemą varantis grupę arba visas fabriko mašinas. Vieno variklio elektros pavara kiekvieną darbinį įrenginį varo atskiru varikliu. Daugiavariklė elektros pavara vieno darbinio įrenginio atskirus mechanizmus varo atskirais varikliais. Kompleksinė automatizuotoji pavara yra reguliuojamoji daugiavariklė elektros pavara, jos elektros varikliai, valdymo bei reguliavimo sistemos ir darbinis įrenginys sudaro vieną visumą.
Šios elektros pavaros judesio perdavimo sistemos paprastesnės, o valdymo sistemos sudėtingesnės, joms valdyti naudojami mikroprocesoriai (jų sistemos) arba kompiuteriai. Visos elektros pavaros pagal srovę skirstomos į nuolatinės arba kintamosios srovės elektros pavaras, pagal judesio pobūdį – vienos krypties sukamojo, reversinio sukamojo, reversinio slenkamojo judesio, pagal judesio perdavimo būdą – elektros pavara su reduktoriumi ir be reduktoriaus, pagal automatizavimo laipsnį – rankinio valdymo ir automatizuotąsias, pagal valdymo sistemą – atvirąsias (be grįžtamojo ryšio) ir uždarąsias (su vienu ar keliais grįžtamaisiais ryšiais, informuojančiais apie sistemos išėjimo parametrų būklę). Elektros pavarų galia – nuo vato dalių iki kelių dešimčių megavatų. Elektros pavarose dažniausiai naudojami asinchroniniai elektros varikliai, jais varomi siurbliai, kompresoriai, ventiliatoriai pramonės ir žemės ūkio įmonėse. Sinchroniniai elektros varikliai naudojami pavarose, perduodančiose judesį 200–300 kW galios siurbliams ir kompresoriams. Kėlimo ir traukos mechanizmuose, be asinchroninių elektros variklių, dar naudojami nuolatinės srovės nuoseklaus ir mišraus žadinimo varikliai. Metalo apdirbimo staklių, tekstilės, siuvimo prietaisų elektros pavarose naudojami lygiagrečiojo žadinimo nuolatinės srovės varikliai. 0,5–10 kW galios sekos pavarose naudojami ventiliniai elektros varikliai, kai kuriose programinio valdymo metalo apdirbimo staklių pastūmų pavarose naudojami žingsniniai elektros varikliai.
Istorija
Elektros pavarų atsiradimą lėmė 1821 M. Faraday sukurtas laboratorinis elektros variklio modelis ir jo 1831 atrastas elektromagnetinės indukcijos dėsnis. 1834 B. Jakobi sukonstravo pirmąją elektros pavarą su elektromagnetų sistema 12 vietų keleiviniam kateriui. Elektros pavaros paplito pramonėje M. Dolivo‑Dobrovolskiui 1889 išradus trifazį asinchroninį elektros variklį. 1895 Harryʼis Wardas Leonardas (Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė nuolatinės srovės mašinų greičio reguliavimo sistemą.
Lietuvoje
Lietuvoje elektros pavaras kūrė ir tyrė Kauno technologijos universitetas.
129