elektros terapija

elèktros terãpija, gydymas nuolatine arba kintamąja elektros srove, elektromagnetiniu arba elektrostatiniu lauku. Dažniausiai naudojama nuolatinė žemos įtampos elektros srovė, kuri būna nenutrūkstama (galvanizacija, elektroforezė), arba į ligonio organizmą patenka impulsais (elektros miegas, diadinaminė srovė, elektrostimuliacija). Kintamoji aukštojo dažnio ir aukštos įtampos silpna elektros srovė naudojama darsonvalizacijos, stipri – diatermijos procedūroms. Elektros srovė iš generatoriaus per elektrodus, priglaudžiamus prie ligonio odos, patenka į organizmą. Aukštojo dažnio elektromagnetinis laukas naudojamas induktotermijoje, labai aukšto – mikrobangų terapijoje. Elektros terapija gerina organizmo funkcijas, apsaugines reakcijas, spartina medžiagų apykaitą; elektros terapija plečia kraujagysles, mažina arba didina raumenų tonusą, nervų sistemos dirglumą, malšina skausmą. Elektros terapija dažnai derinama su balneoterapija, gydomąja kūno kultūra, masažu.