330 kV elektros linija plieninėmis atramomis
elèktros tiñklas, elektros įrenginiai, kuriais elektros energija iš elektrinių (maitinimo šaltinių) perduodama vartotojams. Elektros tinklą sudaro elektros linijos (kabeliai, laidai, izoliatoriai ir laikančiųjų konstrukcijų įrenginiai) ir įtampą aukštinančios bei žeminančios elektros pastotės (elektros linijų įvadai, energijos keitikliai – transformatoriai, lygintuvai, inverteriai, elektros skirstyklos, apsaugos kontrolės ir valdymo įtaisai bei statiniai). Elektros linijomis paprastai perduodama 330, 110, 35, 10 ir 0,4 kV įtampos srovė. Skiriami miesto, pramonės įmonės, kaimo, energetikos sistemos elektros tinklai. Būna nuolatinės (vienlaidžiai ir dvilaidžiai elektrinio transporto kontaktiniai elektros tinklai) ir kintamosios srovės (dauguma jų yra trifaziai, Europoje 50 Hz dažnio), žemosios įtampos (mažiau kaip 1000 V) ir aukštosios įtampos (daugiau kaip 1000 V).
Trifaziai aukštosios įtampos tinklai yra trilaidžiai, jais elektros energija perduodama dideliais atstumais. Žemosios įtampos elektros tinklai dažnai turi ketvirtąjį laidą. Būna vidiniai (įrengiami pastatuose; atvirųjų elektros tinklų laidai įtaisomi ant izoliatorių, paslėptųjų – po tinku, vamzdžiuose) ir išoriniai (sudaryti iš laidinių orinių arba požeminių kabelinių elektros linijų). Įrengiami tranzitiniai (energetikos sistemoms sujungti), maitinamieji (elektros energijai į transformatorines pastotes tiekti) ir skirstomieji (elektros energijai tiekti vartotojams). Beveik visi elektros tinklai yra žiediniai, kai kurie jų turi kelis maitinimo šaltinius, kad elektros tiekimas nenutrūktų ir esant gedimui. Spindulinių elektros tinklų (išsišakojusios elektros linijos, maitinamos iš vieno linijos galo) yra labai nedaug.
elektros pastotė
Pirmoji nuolatinės srovės oro linija (1,4 kV, 57 km) nutiesta tarp Miesbacho ir Miuncheno 1882 (M. Deprez, Prancūzija).
925