elektros trauma

elèktros tráuma, organizmo sužalojimas elektros srove. Elektros srovės poveikis priklauso nuo srovės stiprio, dažnio, srovės kelio žmogaus kūnu, poveikio trukmės ir paties žmogaus savybių (kūno varžos, fizinės būsenos). Kuo elektros srovė stipresnė, tuo sunkesnė būna elektros trauma. Buityje ir pramonėje naudojama žemo dažnio (50–60 Hz) kintamoji elektros srovė pavojingesnė negu aukšto dažnio ir 3–5 kartus labiau paveikia organizmą negu to paties stiprumo ir įtampos nuolatinė srovė, nes ji sukelia mėšlungišką raumenų susitraukimą, kuris neleidžia atsitraukti nuo srovės šaltinio. Pavojingiausia, kai srovė teka tarp rankų, nuo rankos ar galvos į koją, nes tada ji eina per širdį ir gali sutrikdyti jos veiklą; tekanti per galvą srovė gali trikdyti kvėpavimą. Varža esti didesnė, o elektros srovės poveikis silpnesnis, kai prie laidininko, kuriuo teka elektros srovė, žmogus liečiasi trumpai, mažu kūno paviršiaus plotu, vilkėdamas sausus drabužius, avėdamas batus guminiais padais. Fizinį darbą dirbančiam vyrui elektros srovė mažiau pavojinga negu moteriai. Sunkiausiai elektros srovė sužaloja vaikus, išsekusius ir neblaivius žmones. Sunkią elektros traumą sukelia daugiau kaip 20 mA stiprio kintamoji ir daugiau kaip 50 mA nuolatinė srovė. Po sunkios elektros traumos lieka gilių ir plačių nudegimų, pažeidžiami vidaus organai. Jei nukentėjusiajam sutriko kvėpavimas, širdies veikla, atliekamas dirbtinis kvėpavimas ir netiesioginis širdies masažas.