elektrostãtika (elektro… + gr. statikē – pusiausvyros mokslas), elektrodinamikos šaka, tirianti reiškinius, susijusius su nejudančiais elektros krūviais. Tokių krūvių sąveika reiškiasi per elektrostatinį lauką. Elektrostatika yra seniausia mokslo apie elektrą ir magnetizmą šaka. Žinios apie gamtoje pastebėtus elektrostatikos reiškinius buvo pradėtos kaupti prieš kelis tūkstančius metų; prieš audrą laivų stiebų viršūnėse įsižiebiančios vadinamos šv. Elmo ugnys (vainikinio išlydžio sukelti optiniai reiškiniai) buvo garbinamos senovės jūreivių; buvo žinoma į vilnonį audeklą patrinto gintaro savybė traukti lengvus daiktus. Sistemingiau elektrostatikos reiškiniai pradėti tyrinėti 18 amžiuje. 1785 prancūzų fizikas Ch. A. de Coulomb’as paskelbė krūvių elektrostatinės sąveikos dėsnį. Elektrostatikos reiškiniai praktikoje pradėti naudoti 19 a. ir ypač išsiplėtojo 20 a. pabaigoje, pradėjus diegti aukštąsias technologijas. Elektrostatikos dėsniais pagrįstas elektrostatinių aukštosios įtampos generatorių ir elektrostatinių krūvių neutralizatorių, elektrostatinės sistemos matavimo prietaisų veikimas, t. p. birių medžiagų separavimas, dalelių filtravimas, nusodinimas, maišymas, pailgų dalelių orientavimas, kopijavimo technologiniai procesai, biologinės technologijos – sėklų daigumo stimuliavimas, antiseptinis ir konservuojantis poveikis maisto produktams, šilumos ir masės mainų, žaizdų gijimo spartinimas. Elektrostatinių laukų technologijų įrenginiams būdinga tai, kad dėl mažo šių laukų energijos tankio jie labai ekonomiški.
3039