elektrostãtinė indùkcija, elektros krūvių persiskirstymas įvairios formos izoliuotuose laidininkuose arba dielektrikuose veikiant išoriniam elektriniam laukui. Nuo šio lauko poveikio elektriškai neutralių objektų paviršiuose atsiranda priešingų ženklų elektros krūviai (paviršiniai krūviai). Prie teigiamojo išorinio elektrinio lauko poliaus laidaus objekto paviršiuje susidaro laisvųjų krūvių (elektronų) perteklius, o priešingame paviršiuje, prie neigiamojo poliaus, – toks pat jų trūkumas. Sukurtieji paviršiniai krūviai kuria elektrinį lauką, kuris yra priešingos krypties negu išorinis. Laidininko viduje elektrostatinio lauko nėra. Dėl elektrostatinės indukcijos laidus objektas įgauna elektrinį momentą; pailgos formos (adatiški, siūliniai) objektai, netvarkingai išsidėstę išorinio lauko linijų atžvilgiu, orientuojami išorinio elektrinio lauko linijų kryptimi. Dielektrikuose išorinis elektrinis laukas paveikia molekules – lauko kryptimi orientuoja surištuosius krūvius, įvyksta elektrinė dielektriko poliarizacija, dėl elektrostatinės indukcijos susidaro didelis elektrinio potencialo gradientas apie smailius objektus, kartais jis gali lemti elektros išlydį ir dujų (oro) švytėjimą (vadinamos šv. Elmo ugnys). Elektrostatine indukcija grindžiamas elektrostatinių filtrų, molekulių separatorių veikimas, apsauga nuo išorinio elektrostatinio lauko.
2125