elektrostatinis generatorius

elektrostãtinis generãtorius, įrenginys aukštai nuolatinei įtampai sukurti pernešant elektros krūvį. Elektrostatinio generatoriaus konstrukciją lemia krūvio pernašos būdas. Būna su dielektriniais (rotoriniais arba juostiniais), laidžiaisiais (iš metalinių cilindrų arba strypų, perskirtų izoliatoriais) ir kitokiais (dulkiniais, skystiniais) elektros krūvio pernašos įtaisais. Elektrostatiniame generatoriuje su dielektriniu įtaisu – lanksčia šilkine arba gumota juosta (Van de Graaffo generatorius) – elektros krūvis per šepetėlius arba plokštelę, prijungtą prie nuolatinės įtampos šaltinio, pernešamas į tuščiavidurio aukštosios įtampos elektrodo vidų ir per smailes nuteka į tą elektrodą. Sukuriama įtampa, proporcinga elektrostatinio generatoriaus apkrovos varžai ir pernešamam krūviui. Generatoriuje su laidžiuoju pernašos įtaisu elektros krūviai sukuriami elektrostatinės indukcijos būdu ir perduodami aukštosios įtampos elektrodui. Elektrostatiniu generatoriumi sukuriama 15–20 MV įtampa. Elektrostatiniai generatoriai naudojami kaip aukštosios įtampos šaltiniai, injektoriai, pradiniai greitintuvai cikliniuose ir tiesiniuose elektringųjų dalelių greitintuvuose. Pirmąjį elektrostatinį generatorių 1931 sukūrė R. J. Van de Graaffas.