elektrostãtinis laũkas, nejudančių elektros krūvių kuriamas laukas, per kurį reiškiasi tų krūvių sąveika. Pagrindinis dydis, apibūdinantis elektrostatinį lauką, yra elektrinio lauko stiprio vektorius E. Jo modulis lygus jėgai, kuria laukas veikia teigiamojo taškinio krūvio vienetą, o kryptis sutampa su tos jėgos kryptimi. Kitas lauką nusakantis dydis yra elektrinio srauto tankio vektorius D = εrε0E; čia εr – medžiagos, kurioje sukurtas elektrostatinis laukas, santykinė dielektrinė skvarba, ε0 – elektrinė konstanta. Dielektrike laukas tuo silpnesnis, kuo didesnė jo εr, jei D yra tas pats. Iš Gausso dėsnio divD = ρ (ρ – tūrinis elektros krūvio tankis) matyti, kad elektrostatinio lauko šaltinis yra elektros krūvis. D ir E linijos eina nuo teigiamųjų krūvių neigiamųjų link, taigi elektrostatinis laukas nėra sūkurinis. Elektrostatinio lauko darbas, atliekamas perkeliant krūvį uždaruoju kontūru, visada lygus 0. Dėl to šį lauką galima apibūdinti energine koordinačių funkcija – elektriniu potencialu V, kuris lygus darbui, atliekamam pernešant teigiamąjį vienetinį krūvį iš nagrinėjamojo lauko taško į tašką, kuriame nebeveikia elektrostatinio lauko jėgos. Elektrostatinio lauko skaičiavimo metodais naudojamasi projektuojant elektrostatinius įrenginius.
3039