elementõrius (lot. elementa – pradmenys), skaitymo ir rašymo pradinio mokymo vadovėlis, apimantis kalbos ugdymą bei lituanistinį lavinimą; pradžiamokslis.
Elementoriaus dalys
Elementoriui būdingos 3 dalys: ikielementorinė (vyrauja siužetiniai paveikslėliai, padedantys išsiaiškinti vaikų pasakojimo galimybes, žodyną, kalbos ypatumus, parengiamieji rašymo pratimai), elementorinė (abėcėlė, skaitymo ir rašymo pratimai) ir poelementorinė (skaitiniai).
Pirmieji elementoriai
Įvairių metodinių krypčių elementoriaus atsiradimą lėmė skirtingos skaitymo ir rašymo mokymo metodikos, grindžiamos garsų ir raidžių, skiemenų bei žodžių analize ar sinteze arba analizės ir sintezės derinimu. Seniausias išlikęs elementorius parašytas 538 prieš Kristų asirų dantiraščiu molinėse lentelėse. Kitos senovės tautos elementorius rašė papiruse, pergamente, romėnai iškaldavo akmeninėse lentelėse. Pirmieji spausdinti elementoriai pasirodė 15–16 amžiuje: Anglijoje Primareus (1491, lotynų kalba), Primer (1534, anglų kalba), Vokietijoje M. Liuterio Fibel (1525–1530, vokiečių kalba). Pirmąjį iliustruotą elementorių išleido J. A. Komenský Orbis pictus (1653–1665). Visų elementorių pradžioje būdavo abėcėlė kaip priedas prie religinių tekstų.