elementų sintezė

elemeñtų siñtezė, naujų cheminių elementų gavimas sukeltomis branduolinėmis reakcijomis. Sintetinant naujus elementus sudaromas dideliu greičiu skriejančių dalelių srautas, kuris nukreipiamas į medžiagą, vadinamą taikiniu. Dalis skriejančių dalelių pataiko į taikinio atomų branduolius ir, jeigu pakanka energijos stūmos jėgoms įveikti, sąveikaudamos su jais gali susijungti. Iš taikinio branduolio ir į jį pataikiusios dalelės susidaro naujo cheminio elemento atomo branduolys.

Pirmą kartą vienas elementas buvo paverstas kitu 1919, kai anglų mokslininkas E. Rutherfordas įgreitintų alfa dalelių (helio branduolių ${}_2{}^4\mathrm{He}$) srautu veikė azotą. Įvykusios branduolinės reakcijos metu susidarė deguonies izotopas ${}_8{}^{17}\mathrm{O}$ ir protonai. 1937 Carlo Perrier ir E. G. Segrè (Italija) susintetino pirmąjį cheminį elementą, kurio gamtoje nėra: apšaudant molibdeną deuterio branduoliais ${}_1{}^2\mathrm{H}$ buvo susintetintas periodinės lentelės 43 elementas technecis. Dabar technecis išskiriamas iš branduolinės energetikos atliekų. 1940 pavyko susintetinti pirmąjį transuraninį elementą neptūnį. Jis gautas iš urano ${}_{92}{}^{238}\mathrm{U}$ apšaudžius jį neutronais. Paskutiniai dirbtiniai transuraniniai elementai yra darmštatis ${}_{110}{}^{269}\mathrm{Dt}$, gautas apšaudžius šviną nikelio branduoliais, t. p. rentgenis, kopernikis, nihonis, flerovis, livermoris. Didelio atominio skaičiaus dirbtiniai transuraniniai elementai labai radioaktyvūs, jų gyvavimo trukmė labai maža, todėl tik nedaugelis jų naudojami praktiniais tikslais, pvz., į dūmų jutiklius dedama americio ${}_{95}{}^{241}\mathrm{Am}$, plutonis naudojamas branduolinėje energetikoje, kalifornis yra geras neutronų šaltinis, bet naudojamas tik laboratorijose.

1848