elevatorius
elevãtorius (lot. elevator – kėlėjas), statinių kompleksas grūdams laikyti. Elevatorių sudaro keli (iki kelių šimtų tūkstančių tonų talpos) silosai ir atskiras arba su silosais sublokuotas daugiaaukštis bokštinis pastatas. Pastate būna vertikalių konvejerių (elevatorius), automatinės svarstyklės, technologinių įrenginių grūdams apdoroti (džiovinimo, priemaišų šalinimo, rūšiavimo ir kita), prietaisų laikomų grūdų parametrams matuoti, administracinių ir buitinių patalpų. Statiniai dažniausiai gelžbetoniniai, rečiau mediniai (mažos talpos). Skiriami paruošų, tarpiniai ir gamybiniai elevatoriai. Paruošų, arba priimamieji, elevatoriai statomi netoli grūdų auginimo vietų prie stočių, uostų, prieplaukų; juose grūdai apdorojami (valomi, džiovinami), kaupiami ir neilgai laikomi.
Tarpiniai, arba baziniai, elevatoriai skirti kaupti ir ilgai laikyti dideliems grūdų kiekiams; jie paprastai turi didelės talpos silosus ir našius grūdų apdorojimo įrenginius. Gamybiniai elevatoriai (juose kaupiama technologinė grūdų atsarga) statomi prie malūnų, spirito varyklų, pašarų gamyklų. Elevatorius imta statyti 19 a. viduryje (pirmasis pastatytas 1845 Jungtinėse Amerikos Valstijose). Lietuvoje pirmasis elevatorius pastatytas 1925 prie Kauno malūno.